Pajūrio naujienos
Help
2025 Vasaris
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še181522
Se291623
Apklausa

Ar Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai sustiprės, vadovaujant Laurynui Kasčiūnui.

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1928) 2025-02-11

Ties geležinkelio stotimi bus statoma dviejų lygių geležinkelio pervaža, kai traukinių ir pėsčiųjų eismas nesusikirs.

Į Kretingos geležinkelio stotį vedanti Palangos gatvė, pasak jos gyventojų, tamsi, duobėta – masyvios šaligatvio plytelės iškilnotos, dalis medžių išpjauta. „Gyvename lyg 30 metų atgal. Sveiki atvykę į sovietmetį, – išlipusius stotyje žmones taip ir norisi pasveikinti. Teko skaityti, kad mūsų gatvės netvarkys tol, kol nebus įrengta žadėtoji perėja per geležinkelį. Kiek jos mums dar laukti?“ – klausė Palangos gatvės būkle nusivylę jos gyventojai.

Gatvę aplopys

Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė patvirtino, kad pradėti tvarkyti pačią Palangos gatvę, kuri iš abiejų pusių remiasi į geležinkelį – atnaujinti dangą, įrengti apšvietimą, – nėra tikslinga, nes, vykstant perėjos statybai, gatvė bus išmaurota. „Tačiau, gyventojų pageidavimu, su komunalininkais šiomis dienomis kaip tik aptarėme, kad šį pavasarį išlyginsime duobes, sutvarkysime iškilnotas šaligatvių plyteles“, – patikino seniūnė.

O geležinkelio perėjos Palangos gatvėje statyba, kaip jau ne vienas objektas mūsų mieste, vėlgi tapo dešimtmečio epopėja: dar 2014-aisiais buvo svarstyti galimi perėjos variantai – parengta galimybių studija, projektiniai siūlymai, 2021-aisiais buvo nupirktas, tačiau taip ir neįgyvendintas sudėtingas požeminės perėjos projektas. Pavėjui išleista 100 tūkst. eurų. Galop susivokta, kad reikia naujo projekto, kurį parengti turėtų ne Savivaldybės, o situaciją išmanantys kvalifikuoti bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ specialistai, perėmę ir perėjos įrengimo darbus.


Nors nedarbo lygis Kretingos rajone per metus pakilo, vis tiek jis išlieka žemesnis už šalies vidurkį – tokia žinia su „Pajūrio naujienomis“ pasidalijo Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento specialistė Laura Repšytė.

Registravosi daugiau bedarbių

Šių metų sausio 1 d. duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje siekė 9 proc., Klaipėdos mieste – 8,7 proc., mažiausias užfiksuotas Neringoje – 3,8 proc., didžiausias Ignalinoje – 12,4 proc., o Kretingos rajone – 8,8 proc., kai pernai buvo 7,4 proc. Pasak L. Repšytės, įtakos didesniam nedarbo lygiui turi pakitęs bedarbių skaičius, aktyvesnis darbo ieškančių asmenų registravimasis Užimtumo tarnyboje: 2024-ųjų sausio 1 d. duomenimis, Kretingos rajone buvo registruoti 1 tūkst. 739, o 2025 metų sausio 1 d. duomenimis, – 2 tūkst. 39 bedarbiai, tai yra 17,3 proc. daugiau negu praėjusiais metais.

„Aktyvesnis registravimasis Užimtumo tarnyboje gali signalizuoti tai, kad žmonės vis dažniau ieško naujų galimybių ir naudojasi siūlomomis Užimtumo tarnybos paslaugomis“, – įsitikinusi specialistė.

Per 2024 m. buvo užregistruoti 3 tūkst. 634, per 2023 m. – 3 tūkst. 428 bedarbiai. Pagal Užimtumo įstatymą, šį statusą asmuo turi teisę įgyti, kai atitinka tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, nedirba nei pagal darbo sutartį, nei savarankiškai, yra asmuo nuo 16 metų iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir kt.

Darbo rinkai besirengiančio asmens statusu iki šių metų sausio 1 d. rajone registruoti 156 asmenys. Toks statusas gali būti suteikiamas nedirbančiam asmeniui, kurio įsidarbinimą riboja tam tikros aplinkybės, tarkim, žmogus stokoja socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti, turi prižiūrėti arba slaugyti šeimos narį, neturi galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą, yra priklausomas nuo alkoholio, azartinių žaidimų.

Darbo rinkai besirengiančio asmens statusas leidžia gauti intensyvesnes kompleksines paslaugas, padedančias šias ir kitas kliūtis pašalinti, pasiruošti darbo rinkai.


Modulinę profesinio mokymo programą Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale užbaigus.

Džiugia žinia pasidalino Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialas – Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai, besimokantys pagal Automatinių sistemų mechatroniko modulinę profesinio mokymosi programą, ją sėkmingai baigė ir įgijo tai patvirtinančius pažymėjimus.

Juos įteikė ir sėkmės profesiniame kelyje palinkėjo Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė, po to visi – profesinio mokymo centro vadovė, filialo Profesinio mokymo skyriaus vedėja Rita Andrijauskienė, mokytojai, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys, jo pavaduotoja Asta Motužienė, klasių vadovai, mokiniai susėdo bendrai diskusijai ir išsakė savo pastebėjimus dėl galimybės mokytis pagal modulines profesinio mokymosi programas.

„Visų pirma, gimnazistai įgijo automatinių gamybos sistemų pavarų ir mechanizmų remonto bei techninės priežiūros žinių, ir tos kompetencijos, manau, pravers jiems ir gyvenime, ir renkantis profesiją, – neabejojo D. Martišauskienė. – Tą per diskusiją pripažino ir mokiniai, ir juos lydėję mokytojai, taigi modulinio mokymo nauda – akivaizdi.“

Profesinio mokymo centro direktorė akcentavo, kad Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija buvo pirmoji ugdymo įstaiga rajone, atsiliepusi į profesinio mokymo centro kvietimą pasinaudoti modulinio mokymo galimybe, ir tai sėkmingai padarė. „Svarbiausia, kad gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Asta Motužienė ir filialo Profesinio mokymo skyriaus vedėja Rita Andrijauskienė taip suderino pamokų tvarkaraštį, kad nekilo problemų nei gimnazijoje, nei profesinio mokymo centre“, – kalbėjo D. Martišauskienė, kaip vieną svarbų dalyką įvardinusi ir tai, kad profesinio mokymo centras jaunuolius, pasirinkusius modulinę programą Kretingos filiale, pasirūpina atvežti ir parvežti iš mokymų, kas ypač palengvina susisiekimą tarp ugdymo įstaigų.


„Jei jau imu gilintis į kažkokią temą – stengiuosi ją išnarstyti, išnagrinėti kiek įmanoma giliau”, – sakė Rasa Skudikė, mitybos ir sveikatinimosi keliu einanti daugiau nei 12 metų.

Palangoje gimusi ir augusi Rasa Skudikė prisipažino, kad nuo jaunystės varginusios sveikatos problemos privertė ją nueiti ilgą kelią, ieškant būdų, kaip sau padėti, o laikui einant įgytos žinios leidžia padėti ir kitiems.

Ieškojimų keliu vedė problemos

„Visų pirma tuo domėjausi dėl savęs, dėl savo sveikatos. Buvo etapas, kai ištisai jaučiausi pavargusi, man trūko energijos, veidą vis padabindavo didžiuliai bėrimai. Myniau takus pas gydytojus, ieškojau priežasčių, kol pati pastebėjau, kad veido bėrimai labai keistai atsiranda rudenį, orams atvėsus ir tęsiasi iki pavasario, kuomet įšyla. Buvo daryta begalė tyrimų, įtarta alergija šalčiui, bet taip nieko ir nerado. Todėl įkvėpta vienos pažįstamos moters, kuri visuomet atrodė kupina energijos, geros nuotaikos ir propagavo sveiką gyvenimo būdą, labai susidomėjau mityba. O jei jau imu gilintis į kažkokią temą, man patinka jos gylis, stengiuosi ją išnarstyti, išnagrinėti kiek įmanoma giliau“, – pristatydama savo veiklos istoriją sakė R. Skudikė, mitybos ir sveikatinimosi keliu einanti daugiau negu 12 metų.

Nuo ankstyvos jaunystės turėjus problemų su oda, pašnekovei teko nueiti netrumpą kelią, ieškant priežasčių ir gilinantis į žmogaus gyvenimo būdo visumą. Kai jai pavyko padėti sau, ji suprato galinti imtis misijos padėti ir kitoms panašių problemų kamuojamoms moterims.

Cukrus ir miltai – nemenki priešai

„Kad tapčiau mitybos specialiste, esu baigusi įvairius kursus, taip pat papildomai sporto mitybos specialistų kursą, tad galiu patarti ir sportuojantiems“, – kalbėjo R. Skudikė, mityboje atradusi ne vieną nuovargio, viršsvorio, bėrimų ir kitų negalavimų priežastį.

Pasak pašnekovės, vienas didesnių priešų yra cukrus ir jo produktai, taip pat miltai. „Bandelės ir saldumynai buvo mano raciono pagrindas, tikrai kasdien suvalgydavau ne vieną ir ne dvi bandeles, negalėdavau ramiai praeiti pro saldainius. Labai didelių svorio problemų neturėjau iki gimdymo ir gimus pirmai dukrai, tuo metu buvau jau susistygavusi savo mitybą, buvai žvali, energinga. Po septynerių metų, gimus antrai dukrai, vadeles šiek tiek atleidau ir per nėštumą priaugtas svoris krito gana sunkiai“, – pasakojo R. Skudikė.

Moteris pastebėjo, kad auginant pirmąjį vaiką ir laikantis tam tikrų mitybos taisyklų, ji ir pati jautėsi puikiai, ir dukra iš esmės nesirgo, o antroji mergaitė ištisai sirgdavo, pati pašnekovė jautėsi daug prasčiau. Susimąsčiusi, kodėl toks didžiulis kontrastas, moteris suprato gerokai atleidusi mitybos plano vadeles. Grįžus į įprastas šeimos gyvenimo būdo vėžes, viskas susitvarkė, ir jau keleri metai, kai antroji dukra per tą laikotarpį nėra sirgusi.


Ekskursija keliaujant žydiškosios Palangos keliais

Palangoje startavo prasmingas tarptautinis projektas „Holokausto vaikai: Lietuvos istorijos šešėlių apšvietimas“, nagrinėjantis Lietuvos miestų ir miestelių vietos istoriją. Holokausto suvokimas Lietuvoje keičiasi, o XX a. I p. žydų istorija pradedama pasakoti kuriant asmeninį santykį su Holokaustu.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės 2024–2026 m. įgyvendinamas projektas „Holokausto vaikai: Lietuvos istorijos šešėlių apšvietimas“ nagrinėja Lietuvos žydų istoriją nacionalsocialistų laikotarpiu, ypatingą dėmesį skirdamas Holokaustui. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti konkrečius, novatoriškus, gyvus istorijos pasakojimus, kurie aktyviai įtrauktų dviejų miestų – Vilniaus ir Palangos – jaunimą. Kritiškai mąstant ir atskleidžiant šešėlių skraistę, už kurios glūdi kontraversiški Lietuvos istorijos epizodai nacionalsocializmo valdymo laikotarpiu, ypatingas dėmesys bus skiriamas Lietuvos žydų, romų ir Holokausto vaikų patirtims, istorijoms ir atminimui.

Iki 2026 m. bus organizuojamas renginių ciklas jauniesiems atminimo tyrinėtojams iš Palangos ir Vilniaus. Jaunuoliai susitiks su Lietuvos ir užsienio žydų (litvakų) istorijos ir tradicijų žinovais, kartu pažins Lietuvos žydų istoriją, tyrinės archyvus, diskutuos, perkels savo tyrimus ir refleksiją į kuriamas parodas, įrašys istorinius pasakojimus – projekto kuriamuose vaizdo įrašuose, susitiks su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės atstovais įvairiuose miestuose, švęs žydiškas šventes ir dar daugiau. 2026 m. bus pristatomos jaunuolių sukurtos parodos trijuose Lietuvos miestuose, kviesime jaunimo darbuotojus ir edukatorius į geros projekto patirties pristatymo renginį ir baigiamąjį renginį.


Nusikalstamų veikų buvo mažiau, jas ištirti sekėsi geriau – tokius akcentus praėjusį penktadienį uostamiesčio I. Simonaitytės bibliotekoje pristatydami praėjusių metų veiklos ataskaitą, sudėliojo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vadovai.

Vagystės vis dar „ima viršų“

Kalbant skaičiais, per 2024-uosius VPK užregistruotos 4 tūkst. 607 nusikalstamos veikos, tai yra – 209-iomis mažiau negu 2023-iaisiais, ištirta 3 tūkst. 261, arba beveik 71 proc., kai užpernai – 66,5 proc. Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kurių 2024 m. registruota 170, ištyrimas pasiekė 100 proc. Tokiu rezultatu ypač pasidžiaugė VPK viršininko pavaduotojas, laikinai einantis viršininko pareigas Raimondas Vaitkevičius. Anot jo, kai apskrityje trūksta maždaug penktadalio pareigūnų, 100 proc. išaiškintų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų bei daugiau kaip 70 proc. kitų nusikalstamų veikų rodo itin aukštą Klaipėdos apskrities pareigūnų profesionalumą.

Tarp registruotų nusikalstamų veikų dominavo vagystės (24 proc.), fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (14 proc.), įvairaus pobūdžio sukčiavimas (9 proc.), neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (9 proc.) ir transporto priemonių vairavimas, kai vairuotojui nustatomas daugiau nei 1,5 prom. neblaivumas (8 proc.). Vagystės Klaipėdos apskrityje vis dar išlieka tarp dominuojančių nusikalstamų veikų, tačiau jų skaičius mažėja – pernai užregistruota 1 tūkst. 119, arba 222 mažiau negu 2023 m. Viešose erdvėse Klaipėdos apskrities gyventojai taip pat gali jaustis saugiau – plėšimų sumažėjo beveik 38 proc. Pernai buvo registruoti 28 tokio pobūdžio nusikaltimai, o užpernai – 45.

Daugiau kaip 15 proc. sumažėjo ir viešosios tvarkos pažeidimų –2024 m. jų užregistruota 149, 2023 m. – 176. Su smurtu artimoje aplinkoje susijusios nusikalstamos veikos Klaipėdos apskrityje taip pat vis dar yra tarp dominuojančiųjų, tačiau pareigūnai pastebi, kad jų nuosekliai mažėja – 2024 m. registruotos 442 tokio pobūdžio nusikalstamos veikos, ir tai yra mažiausias skaičius per pastaruosius 6 metus, nes 2023 m. buvo 497, 2022 m. – 537, o, pavyzdžiui, 2019 m. – 800 tokio pobūdžio nusikalstamų veikų.


Surinko gyvsidabrį

  • Iš policijos suvestinių

Penktadienį apie 7.50 val. Mokyklos gatvėje Rūdaičiuose esančioje patalpoje ugniagesiai gelbėtojai mechaniniu būdu surinko išsipylusį gyvsidabrį, jo likučius sudėjo į stiklainį su vandeniu.

„P. n.“ informacija


Vasario 6 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, namuose 77:75 (20:18; 13:24; 23:18; 21:15) turėjo pripažinti Ukmergės „Steko“ (15 pergalių, 17 pralaimėjimų) komandos pranašumą. Kretingiškiai III kėlinio pradžioje dėjo tvirtus pamatus pergalei ir įgijo 15 taškų persvarą (23 min. 48:33), bet varžovai turėjo kitą planą. „Steko“ krepšininkai surengė spurtą 14:4 ir pradėjo kvėpuoti kretingiškiams į nugaras, prasidėjus paskutinei susitikimo minutei šeimininkų pergalė buvo minimali – 75:74, o Darius Tarvydas dvitaškiu persvėrė rezultatą savo komandos naudai. Šeimininkai tada surengė pasitarimą, o po jo Mantvydo Staniulio tritaškis tikslo nepasiekė, kretingiškiams pavyko sugriebti kamuolį puolime, bet netrukus jį prarado ir prie baudų metimo linijos pasiuntė varžovus. Varžovų gynėjo iš Amerikos Cristopher‘io Tsamas‘o ranka sudrebėjo ir jis pataikė tik vieną baudos metimą, o Jalen‘o Warren‘o bandymas paskutinėmis sekundėmis išplėšti pergalę tritaškiu buvo netikslus.


Seimo kanceliarijos nuotr.

Naujos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas prieš tris mėnesius Seimo Pirmininku išrinko partijos „Vardan Lietuva“ lyderį Saulių Skvernelį. Artėjant jo darbo šimtadieniui parlamento vadovas davė išskirtinį interviu „Vakarų Lietuvos“ savaitraščiui.

Svarbu nediskredituoti idėjų

– Kokiu dabartinio Seimo pirmosios sesijos darbu, priimtu sprendimu labiausiai norėtumėte pasidžiaugti? O kas gal nuvylė per pastaruosius mėnesius?

– Pirmoji kadencijos sesija ilgoje ketverių metų distancijoje būna kitokia negu įprastos, tarsi savotiškas krikštas, ypač tiems politikams, kurie yra išrinkti pirmą kartą, o šią kadenciją tokių turime net 66. Ši sesija buvo gana trumpa, nes Seimas prisiekė tik lapkričio 14 d., ir joje pagrindinis vaidmuo buvo skiriamas valstybės biudžeto projektui.

Patvirtinome Vyriausybės programą, taip pat turėjome suformuoti visas struktūras Seime: komitetus, komisijas. Manau, viską padaryti pavyko gana sklandžiai.

Pačių sprendimų nebuvo daug, tačiau galiu paminėti kelias šią sesiją pateiktas savo iniciatyvas, kurios, tikiu, pagreitį įgaus kitose sesijose. Visų pirma, tai Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektas, siekiant įprasminti Sausio 13-osios įvykių atminimą. Taip pat pateikiau siūlymą dėl parlamentinių išlaidų tvarkos pokyčių, pagal kurį Seimo nariams, praleidusiems posėdžius be svarios priežasties, būtų apkarpomos parlamentinei veiklai skirtos lėšos – po 5 proc. už kiekvieną praleistą plenarinį posėdį.

Dabar, iki kovo 10 d. – tarpsesijinis laikotarpis, kurį parlamentarai išnaudoja susitikimams su rinkėjais ir įstatymų projektams parengti. Antrojoje sesijoje laukia pagrindiniai darbai, plaukiantys iš Vyriausybės programos: mokestinės pertvarkos, II pensijų pakopos korekcija, gynybos finansavimo galimybės ir kiti sisteminiai klausimai.


Partizanų trobos vienas sumanytojų salantiškis Aurimas Rapalis buria žmones, besidominčius pokario istorija.

Kone pačiame Salantų miesto centre stūksančioje senovinėje troboje jau kelerius metus veikia partizanų atminimui skirta ekspozicija. Joje – partizanų naudoti buities daiktai, dokumentai, fotografijos. Šį, Partizanų troba pavadintą, muziejų įkūrė miško brolių istorija besidomintys ir ją rekonstruojantys bendraminčiai – pagrindinis sumanytojas yra Aurimas Rapalis, antrus metus vadovaujantis Salantų kultūros centrui.

Atkūrė autentišką trobą

Be partizanų istorijos ir rekonstrukcijos, A. Rapalis dar anksčiau sutelkė bendraminčius į nevyriausybinę organizaciją „Ceklio kuršiai“, kurios nariai domisi senovės kuršių genčių istorija, rengia stovyklas, žygius, dalyvauja senosios istorijos rekonstrukcijos festivaliuose ant Imbarės ir Kartenos piliakalnių.

Kartu su profesionaliu kariu Jonu Laurinavičiumi prieš kelerius metus jiedu sumanė pastarojo motinai vilnietei Romualdai Laurinavičienei priklausančios šimtametės jos senelio, garsaus salantiškio vaistininko Prano Mikutos trobos viename gale įkurti partizanams skirtą ekspoziciją – Partizanų trobą. Beje, šioje sodyboje dešimtmetį yra gyvenęs ir salantiškių giminaitis rašytojas Algimantas Mikuta.

„Tvarkydami trobą, palikome rąstų balkius, senoviškai – nepaslėpdami – įrengėme elektros laidus. Norėjome, kad atrodytų kuo autentiškiau – kad aplinka detalėmis ir simboliais primintų pokarį. Į ekspoziciją pirmiausia atkeliavo fotografijos, gautos iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Kretingos muziejaus, darbėniškio kraštotyrininko Stanislovo Burbos asmeninio archyvo. Tai buvo „Kardo“ rinktinės, veikusios Žemaitijoje – Kretingos, Kartenos, Darbėnų, Platelių, Salantų, Mosėdžio, Skuodo, Endriejavo, Kulių, Palangos apylinkėse – fotografijų parodos“, – pasakojo A. Rapalis.


Vasarį žmonių – kaip vasarą.

Kelias valandas ant jūros tilto stypsojusiems žvejams nė vienos stintos taip ir nepavyko pagauti.

Savaitgalį suūžė visa Palanga: į Stintų šventę suvažiavusių žmonių vasarį – kaip vasarą. Šurmulio pilnoje dūmų ir maisto kvapų prisigėrusioje J. Basanavičiaus gatvėje visko daug, išskyrus... pačių stintų – mūsiškių, „lietuviškų“. Nes dauguma tų, kuriomis pasirūpinta iš anksto ir kurios didžiulėse keptuvėse čirškė, pagautos Latvijoje.

Svarbiausia – pasibūti

„Nekimba, nė vienos dar neturim, nors „medituojam“ čia daugiau kaip valandą, greit bus ir dvi“, – juokėsi ant jūros tilto sutikti žvejų varžybose dalyvauti besiruošiantys klaipėdiečiai Valdas ir Artūras.

Bet nesisekė ne tik jiems – jei kuriam vyrui nusišypsojo laimė plekšnę ištraukti, – šaunu, o štai šventės simbolio – nė kvapo.

Tačiau ir prasti laimikiai 22-ą kartą vykstančio žvejiško festivalio organizatoriui Nerijui Stasiuliui gero ūpo nesugadino. Anot jo, būtent žvejų entuziastų susispietimas ant jūros tilto, pasibuvimas kupetoj, žemaitiška „ruoda“ aplink, daug „žvaigždžių,“ muzikuojančių ant scenos arba išmonę demonstruojančių gaminant maistą prie grilio, yra svarbiau.

„Šiemet rekordinis ir norinčiųjų išsimaudyti jūroje skaičius. Šalto vandens nebijančių „ruonių“ į Palangą suplūdo kone iš visos Lietuvos – autobusams pasistatyti turėjom ieškoti vietų“, – pasakojo N. Stasiulis.


Laurynas Kasčiūnas didžiausiai opozicinei partijai, Seime turinčiai 28 atstovus, vadovaus ketverius metus. Pareigas jis pradės eiti po partijos suvažiavimo, kovo mėnesį.

Sekmadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimus laimėjo beveik 80 proc. balsų gavęs Seimo narys, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Savo „Facebook“ paskyroje L. Kasčiūnas tvirtino vesiąs TS-LKD atvirumo ir dialogo su visuomene keliu. „Sieksime būti visos Lietuvos žmonių pasitikėjimo verta partija, bursime šviesiausius protus strateginiams tikslams. Turėsime versti naują puslapį ir apvažiuoti Lietuvą, sustiprinti pozicijas didmiesčiuose, kai kur atgauti pozicijas didmiesčiuose, pasibelsti į regionų žmonių protus ir širdis. Aš tą tikrai žadu daryti, esu pasirengęs tai daryti su didžiule energija“, – kalbėjo naujasis konservatorių lyderis, kuriam sausį sukako 43 metai. Demokratijos švente pavadintuose TS-LKD pirmininko atviruose rinkimuose dalyvavo 17,1 tūkst. žmonių, dauguma jų – 10,1 tūkst. nebuvo partijos nariai, už L. Kasčiūną balsavo 13 tūkst. 488, arba 78 proc., partijos narių ir rėmėjų.

„Kretingoje partijos pirmininko rinkimus triuškinančiai laimėjo Laurynas Kasčiūnas, gavęs 70 balsų iš 74, kiti 4-i atiteko Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei. Per šiuos rinkimus suaktyvėjo mūsų partijos nariai ir rėmėjai“, – įvykusios demokratijos šventės rezultatais pasidžiaugė TS-LKD Kretingos skyriaus rinkimų komisijos pirmininkas, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Vaidas Kuprelis. Partijos pirmininko rinkimai buvo paankstinti iš šių pareigų pernai spalį, po pralaimėtų Seimo rinkimų, pasitraukus Gabrieliui Landsbergiui.

G. Landsbergis partijai vadovavo beveik dešimtmetį.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas