Jaukią nuotaiką kūrė Palangos kultūros centro etnografės Zitos Baniulaitytės vadovaujamas folkloro ansamblis „Mėguva“ ir kanklininkės. Renginyje dalyvavo Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijos klebonas ir Palangos dekanas Kęstutis Balčiūnas, miesto Savivaldybės atstovai.
Paroda apima 500 metų laikotarpį. Iš viso eksponuojama per 80 vertybių. Tai įvairūs šv. Jurgio pavidalai: 11 ikonų, 9 paveikslai, 33 skulptūros ar skulptūrinės kompozicijos, 12 statulėlių, 4 bareljefai, 5 medžio ir 2 lino raižiniai, 2 rečiau sutinkami kokliai su šv. Jurgio atvaizdu. Taip pat eksponuojama po vieną vėliavos paveikslą, graviūrą, ofortą, atvirlaiškį ir litografiją.
Eksponatus parodai paskolino 19 Lietuvos muziejų, tarp kurių ir Kretingos muziejus. Daugiausiai vertybių – iš XIX a. Ankstyviausia – kokliai su šv. Jurgio atvaizdu iš XVI a. II ketv., o vėlyviausia – 2022 m. ikona iš klaipėdiečio ikonografo Boriso Jokubauskio asmeninės kolekcijos.
Parodos kuratorės Palangos kurorto muziejaus direktoriaus pavaduotojos Rugilės Pangonytės žodžiais, pagrindinis dėmesys skiriamas lietuvių dievdirbių darbams, tačiau yra darbų iš Europos ir kitų šalių.
Paroda, kurią vien atidarymo dieną išvydo arti 60 lankytojų, veiks iki birželio 14-osios.
„P. n.“ informacija
„šv. Jurgis”, tik jo atvaizdas Lietuvoje, o juo labiau Žemaitijoje ir Palangoje pasirodydavo tik per pusantro šimto metų trukusį kruviną KRYŽIAUS KARĄ (1257 -1409 m.) ant homoseksualų KRYŽIUOČIŲ vėliavų : šalia pirmos , Marijos vėliavos antroji būdavo Jurgio vėliava – žr. SVEN EKDAHL Die „Bandera Prutenorum”, Gottingen, 1976 ; Lietuviškas vertimas – Sven Ekdahl „PRŪSŲ VĖLIAVOS”, Vilnius (tik) 1992, 127 psl. Svo istorijos ir protėvių kovų paniekinimas – kai saavigarbą praradę žŽemaičiai-kuršiai trepsi ir tūpčioja šokyje prieš savo protėvių žudikų vėliavos paveiksliuką