Konstruoja ūkio reikmenis
Socialiniuose tinkluose neseniai pasidalinęs sumanytu naujausiu meistrystės darbu – stalu, įmontuotu į lauko kepsninę, T. Abelkis to nesureikšmino: „Man įdomu sugalvoti ir padaryti tokius daiktus, kurių reikia buityje. Pamačius, kad prie gamyklinės kepsninės pritvirtinti stalai nepatvarūs, suklijuota mediena nuo drėgmės išsiklaipo, iš tvirtos afrikinio tikmedžio medienos atraižų broliui sukonstravau stalą, kuris bus tvirtas, patogus, o ir estetiškas, nes tikmedis per laiką nuo drėgmės patamsėja.“
Iš pagrindinių dirbtuvių – vyrų karalijos, kur moterys pasimestų tarp lentynose sudėliotų visokių įrankių, varžtų ir varžtelių, staklių, pakvietęs į pavėsinę, Tomas parodė gaminamą stalą iš klijuotos medienos plokščių. Stalui sugalvojo formą, pats suvirino metalines kojas, kurias pritvirtino tam skirtais varžtais.
Bitininkyste užsiimantiems savo tėvams Česlavai ir Juozui Abelkiams, šis – taip pat buvęs ilgametis Kretingos rajono politikas, sūnus patobulino medsukį. „Bičių ūkis didėjo, medaus kiekiai – taip pat. Mačiau, kad tėvų rankoms – per didelis krūvis išsukti tokius kiekius medaus. Radau gamyklinį reduktorių, kurio pats nepasigaminsi, ir ėmiausi daryti konstrukciją, kuri pasiteisino. Tėvas tapęs vyndariu, ir jam sugalvojau pagaminti presą uogoms spausti. Abu patenkinti, o ir man smagu“, – su pasitenkinimu kalbėjo T. Abelkis, šeimoje, beje, vyriausias iš brolių – dar yra Andrius ir Tadas bei jaunėlė sesuo Agnė.
Smalsu išbandyti pačiam
Lauko pavėsinei Tomas pasigamino stalus, neseniai pats įsirengė saulės elektrinę: 7 kW galingumo jėgainė jau veikia, tačiau sumanė ją sustiprinti sodybos rytų pusėje papildomai įrengiant dar 3 kW galingumo baterijas.
„Dirbu ir pats mokausi. Nors internete idėjų – pilna, betgi dirbant jas reikia pritaikyti konkrečiam daiktui ir konkrečioje vietoje. Be to, medžiagų, atrodytų, apstu, tarkim, vien medienos paviršiaus padengimo medžiagų yra net keliasdešimt rūšių, ir man svarbu pačiam išbandyti, įsitikinti, kuri geriausia tinka vienoje ar kitoje situacijoje. Arba varžtų yra tokia gausybė, bet va, išsirinkti, kuris kokiam paviršiui tinkamiausias, taip pat svarbu“, – kalbėjo pašnekovas, patikinęs, kad jam, per 20 metų dirbančiam „Lytagroje“, yra labai svarbu žinoti ir išmanyti apie medžiagas, kuriomis prekiauja. „Konsultuojuosi su kolegomis, išklausau jų nuomones, ir tiekėjams galiu pasakyti – tas pasiteisino, tas ne. Daug medžiagų, įrangos dabar atgabenama iš Kinijos, man svarbu, kad nebūtų gėdos prieš pirkėjus, kad pardavei nekokybišką daiktą“, – savo požiūrį į darbą ir pirkėjus atskleidė pašnekovas.
Laiką geba paskirstyti
Įmonei, kurioje dirba 45 darbuotojai, o bendras prekybos plotas, kur prekiaujama nuo varžtų iki minitraktorių, užima 8 tūkst. kv. m, vadovaujantis
T. Abelkis vertinamas kolegų. Pavėsinėje akį patraukė masyvi medžio skulptūra – autorinis darbas, vaizduojantis pelėdą su pelėdžiukais.
„Tai – kolektyvo dovana mano 40-mečiui. Tie pelėdžiukai, kaip sakė bendradarbiai, įteikdami man šią brangią dovaną, simbolizuoja mylimą kolektyvą, o aš – tarsi toji pelėda su laikrodžiu, primenančiu, kad labiau branginčiau laiką, kurio darbe neskaičiuoju“, – atviravo Tomas.
Vienodai visiems paroje duotą laiką jis geba paskirstyti taip, kad jo užtektų ir šeimai – žmona Rasa dirba pedagoge Palangos senojoje ir Vydmantų gimnazijose, sūnus Šarūnas – taip pat pedagogas, dirba Vilniuje, o mokyklą baigianti duktė Justė įstojo studijuoti biotechnologijas Austrijoje. Abu su Juste pamėgę motociklais pažaboti vėją.
Tradicijų tąsa Tomo šeimoje – domėtis gimtojo Kretingos rajono reikalais, dalyvaujant politiniame gyvenime: jis paskirtas į Švietimo komitetą, o jo ūkiškas požiūris stipriai praverčia sprendžiant rajono mokyklų problemas, tvarkant jų ūkį.
