Sugrįžimas į savo pirmąją muzikos mokyklą Austėjai buvo ypatingas. Ši scena jai pažįstama nuo vaikystės – čia žengti pirmieji žingsniai muzikos pasaulyje, čia patirti pirmieji koncertiniai išgyvenimai, čia gimė meilė kanklėms. Todėl šis koncertas tapo ne tik dar vienu pasirodymu, bet ir simboliniu sugrįžimu, kupinu prisiminimų ir emocijų.
Kanklės – tradicija ir beribės galimybės
Austėjos muzikinė istorija prasidėjo gana paprastai, tačiau netikėtai pakrypo kita linkme. Dar būdama penkerių metų ji ketino mokytis groti fortepijonu. Vis dėlto pirmąją mokslo metų dieną išgirstas kanklių skambesys viską pakeitė. „Išgirdau jų garsą ir supratau – tai mano instrumentas“, – dalijosi ji.
Nuo to momento kanklės tapo neatsiejama jos kasdienybės dalimi. Per daugiau negu dešimtmetį trunkančią muzikinę kelionę Austėja ne tik ištobulino savo techniką, bet ir atrado savitą muzikos pajautimą.
Koncerte skambėję kūriniai atskleidė kanklių universalumą. Nors šis instrumentas dažnai siejamas su lietuvių liaudies muzika, Austėja akcentavo, kad jo galimybės kur kas platesnės. „Tai labai švelnus, liūliuojantis instrumentas, turintis didelį diapazoną. Juo galima atlikti ne tik lietuvių kompozitorių kūrinius, bet ir šiuolaikinę muziką“, – pasakojo ji.
Publika turėjo galimybę tuo įsitikinti gyvai – programoje skambėjo įvairių stilių kūriniai, leidę atsiskleisti tiek subtiliam lyrizmui, tiek dinamiškesniems, ekspresyvesniems momentams.
Nors Austėja jau yra sukaupusi nemažai koncertinės patirties – koncertavusi tiek solo, tiek su ansambliu, orkestru, pasirodymas gimtojoje mokykloje jai turėjo ypatingą reikšmę. „Sugrįžus čia apima nostalgija. Sutinki mokytojus, kurie tave mokė nuo pat pradžių, ir jauti dar didesnę atsakomybę negu kitur“, – prisipažino atlikėja.
Ši atsakomybė scenoje virto susikaupimu ir jautriu muzikos perteikimu. Kiekvienas kūrinys buvo atliekamas su vidiniu išgyvenimu, kuris lengvai pasiekė klausytojus.
Svarbiausi žingsniai ir įkvėpimas
Vienu reikšmingiausių savo muzikinių įvykių Austėja įvardijo pirmąjį rečitalį, surengtą būtent Salantų meno mokykloje prieš kelerius metus. Tuomet ji su mokytoja Silvija Piluckiene parengė programą, ir tai buvo ne tik iššūkis, bet ir svarbus žingsnis savarankiškumo link.
Didelę įtaką jos muzikiniam keliui turėjo mokytojai. Ypatingą vietą užima pirmoji kanklių mokytoja S. Piluckienė. „Ji mane supažindino su kanklėmis, išmokė jas pamėgti. Buvo visko – ir momentų, kai nenorėjau groti, bet mokytojos palaikymas padėjo nepasiduoti“, – atviravo Austėja.
Atlikėja neslėpė – net ir mėgstamas instrumentas reikalauja disciplinos. „Yra dienų, kai nesinori groti, bet muzika yra kaip darbas. Vis dėlto, kai pavyksta pajusti kūrinį ir perteikti jo esmę, tai yra nuostabiausias jausmas“, – sakė ji.
Šis brandus požiūris atsispindi ir jos pasirodymuose – scenoje Austėja demonstruoja ne tik techninius gebėjimus, bet ir gilų muzikos supratimą.
Šiuo metu Austėja baigia dvyliktą klasę Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje ir planuoja tęsti studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Ateityje ji siekia toliau tobulėti kaip atlikėja, o taip pat svarsto apie pedagoginį kelią. „Norisi siekti karjeros su kanklėmis. Tai nėra lengva, bet tikrai įmanoma“, – teigė ji.
Liepa ČESNULYTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
