Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, į kretingiškių nuogąstavimus, kodėl išvis reikėjo rauti, jų manymu, tokius gražius suvešėjusius ir šią miesto erdvę puošusius gėlynus, atsakė: „Šiems daugiamečiams gėlynams prie bibliotekos buvo jau 14 metų. Jie peraugę, užžėlę samanomis, kurių neįmanoma bebuvo išravėti. Sumanėme pakeisti erdvę, ir, mano galva, ji bus dar įspūdingesnė: želdynai ir gėlynai joje bus kelių aukštų, takais vaikštantys žmonės galės prisėsti ant suolų, pasigėrėti jų spalvomis ir skleidžiamais kvapais pamaloninti jusles.“
Naująja erdve, pasak G. Liobikienės, kretingiškiai galės grožėtis jau kitąmet, kai darbai bus galutinai atlikti, ir suvešės želdynai, dekoratyviniai augalai. Darbus už 35 tūkst. Eur atlieka kauniečių bendrovė „Megaplantas“. Skvere bus įrengta laistymo sistema – jos vertė 8 tūkst. Eur, ir specialus apšvietimas – šie darbai patikėti bendrovei „Kugeta“ iš Skuodo. Jie kainuos dar 12 tūkst. Eur.
Kretingiškiai taip pat smalsavo, kurgi iš skvero iškeliavo senieji augalai. Seniūnė G. Liobikienė patikino, kad, nors neprivalėjo niekam jų siūlyti, pranešė Kretingos rajono seniūnijoms, kultūros skyriams, o Švietimo skyrius – mokykloms ir darželiams. „Jeigu išsirovė ir privatūs asmenys, nedraudėme ir jiems – nestovėjome ir neskaičiavome, kas, kiek ir ko ima. Svarbu, kad augalai nepražūtų. Patys paėmėme dalį augalų ir jais papildėme jau anksčiau įrengtas miesto žaliąsias erdves“, – teigė ji.
Gana didelį kiekį augalų išsivežė Salantų miesto seniūnija savojo miesto erdvėms papuošti. Salantų miesto seniūnė Jolanta Ažondenienė paaiškino, kad vieną dieną keliais reisais vežėsi augalus, o kitądien juos sodino. Augalus pasodino dviejose Salantų miesto centro vietose: gausiausiai – prie Viliaus Orvido sukurto paminklo lietuvių tautos kančioms atminti, greta bažnyčios, ir palei Dariaus ir Girėno gatvės šaligatvio ruožą.
„Žydinčiomis gėlėmis buvome užsodinę klombas. Bet trūko augalų gausos. Dabar yra taip gražu, kad žmonės stebisi ir giria – nuostabu, kas darosi su tais Salantais, kaskart miestas vis gražyn ir gražyn“, – džiaugėsi J. Ažondenienė.
„P. n.“ informacija
