Vairuotoja būtų atsitrenkusi
Netoli Kūlupėnų geležinkelio pervažos gyvenanti Vilma Gervinskienė, sujaudinta spalio pabaigoje gyvybę ant bėgių nusinešusio įvykio, svarstė: kaipgi taip galėjo atsitikti, kodėl moteris nepaisė ir važiavo degant raudonam šviesoforo signalui. „Tą vakarą pliaupė lietus, gal automobilio rėmas užstojo šviesoforą, o gal moteriai bloga pasidarė. Bet kokiu atveju, jeigu būtų nuleistas atitvaras, vairuotoja būtų tik į jį atsitrenkusi“, – įsitikinusi V. Gervinskienė.
Ji taip pat pastebėjo, kad, Kūlupėnų gyvenvietėje įrengus triukšmo mažinimo sieneles, ties staigiu posūkiu, kairėje važiuojant nuo Kūlupėnų Salantų link, ši sienelė užstoja eismo matomumą. Vairuotojams reikia būti itin atidiems, ir būtent šioje pervažoje, jos įsitikinimu, atitvaras tikrai reikalingas, nes pastaroji nelaimė – ne pirmoji šioje pervažoje.
Moteris, pati į darbą automobiliu važinėjanti 25-erius metus, sakė, kad jai tenka kirsti dvi geležinkelio pervažas – Kūlupėnuose ir Padvariuose. „Kaip taisyklė, jeigu yra STOP ženklas, žinau, kad reikia sustoti. Nors esu mačiusi, kaip vairuotojai nepaiso raudono signalo, pralekia – suspėsiu. O ekstremalių pojūčių ieškantys motociklininkai tyčia spaudžia greitį, kad pervažą prašoktų per raudoną“, – savo, kaip vairuotojos, patirtimi pasidalino V. Gervinskienė.
Būtinos saugos priemonės
Kūlupėnuose gyvenantis Kretingos rajono savivaldybės politikas Juozas Mažeika sakė taip pat nesuvokiantis, kaip, degant raudonam šviesoforo signalui, įvyko tokia skaudi nelaimė. Tačiau šis įvykis, jo žodžiais, verčiąs sugrįžti prie pamąstymų apie saugumo priemones, kokios prie pervažų buvo įrengtos sovietmečiu, – vadinamųjų šlagbaumų.
„Jie būdavo įrengti iš abiejų pervažos pusių ir dėl saugumo visuomet matomi – akių lygyje. Nori nenori, užsigalvojęs ar esant prastam matomumui, prieš pat nosį išvydęs tokį užtvarą,privalėdavai sustoti. Ši priemonė turėjo stiprų pranašumą. Kodėl, modernizuojant geležinkelio sistemą, jie buvo nuimti, negalėčiau pasakyti. Kai, būnant rajono meru, tekdavo bendrauti su Susisiekimo ministerijos atstovais, ši tema tiesiog nebuvo keliama“, – kalbėjo J. Mažeika.
Jo manymu, atitvarus reikėtų sugrąžinti, juolab kad elektrifikavus geležinkelius, traukiniai per gyvenvietes važiuos dideliais greičiais, todėl bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų labiau atsižvelgti į pokyčius ir investuoti į saugos priemones.
Pokyčiai Šventosios gatvėje
„Pajūrio naujienos“ išsiuntė paklausimus Susisiekimo ministerijos ir LTG grupės atstovams, ar, Lietuvoje modernizavus geležinkelio tinklą, numatomos su elektrifikacija susijusios saugos priemonės mūsų rajone.
Gavome Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus atstovų atsakymą raštu, kuriame akcentuojama, kad geležinkelio pervažos yra padidinto pavojaus vietos, todėl net ir nedidelis neatidumas ar saugaus eismo reikalavimų nesilaikymas gali turėti skaudžių pasekmių. Tai dar kartą priminė spalio 26 dieną Kretingos rajone Kūlupėnuose įvykusi nelaimė, kai šviesoforu reguliuojamoje pervažoje traukinys kliudė lengvąjį automobilį ir žuvo juo važiavusi moteris.
„Sprendimai dėl geležinkelių tinklo plėtros priimami vertinat eismo saugumą, geležinkelio pervažose diegiamos papildomos saugos priemonės. Šiuo metu Kretingos rajone modernizuojama Šventosios gatvėje esanti geležinkelio pervaža. Joje įrengiama nauja pėsčiųjų perėja, automatinė pėsčiųjų signalizacijos sistema su šviesos ir garso
signalais, vaizdo stebėjimo sistema, specialūs atitvarai žmonėms su negalia ir kitos eismo saugos priemonės. Įgyvendinus projektą bus pagerintas pėsčiųjų, dviratininkų, vairuotojų ir geležinkelio transporto eismo saugumas“, – teigiama rašte.
Sieks nulinės tolerancijos žūtims
Be to, iki 2028 metų Kretingoje, ties Palangos gatve, numatyta įrengti pėsčiųjų tunelį po geležinkeliu.
Susisiekimo ministerijos atstovų teigimu, geležinkelio pervažų modernizavimas vykdomas visoje Lietuvoje: baigiamas 9 geležinkelio pervažų geležinkelio linijoje Vilnius–Klaipėda modernizavimas, leisiantis užtikrinti geresnę pervažų stebėseną ir apsaugą nuo patekimo į jas artėjant traukiniui. Taip pat įgyvendinami dar 14 prioritetinių pervažų modernizavimo projektai įvairiuose šalies regionuose, kur fiksuojami intensyvūs traukinių ir automobilių srautai.
„Susisiekimo ministerija kartu su LTG grupe ir Lietuvos transporto saugos administracija įgyvendina Geležinkelių transporto eismo saugos didinimo planą. Žmonių saugumas yra svarbiausias prioritetas, todėl mūsų bendras tikslas – nulinė tolerancija žūtims geležinkeliuose, nuosekliai stiprinant prevenciją, diegiant saugos priemones ir skatinant atsakingą elgesį pavojingojoje zonoje bei geležinkelio pervažose“, – apie kompleksinių priemonių planą kalbama rašte.
—
SUSISIEKIMO MINISTRO JURO TAMINSKO KOMENTARAS:
– Po kiekvienos skaudžios nelaimės svarstome, kaip išvengti tokių įvykių ateityje. Mirtina avarija Kūlupėnuose verčia iš naujo pažvelgti į geležinkelių pervažų saugumą Kretingos rajone. Vertinimą dėl rajone esančių pervažų saugumo, nusileidžiančių atitvarų ar kitų sprendimų turi atlikti įmonė „LTG Infra“, atidžiai peržiūrėdama statistiką, juolab, kad tokia nelaimė Kūlupėnų pervažoje gali būti ne pirma. Taip pat noriu akcentuoti, kad nuo kiekvieno iš mūsų elgesio kelyje priklauso, ar saugiai grįšime namo. Geležinkelių pervažos reikalauja padidinto dėmesio, todėl, nepaisant to, kaip tokia pervaža yra reguliuojama – atitvaru, šviesoforu ar STOP ženklu, prieš kirsdami ją, sulėtinkime greitį ir žvilgtelkime į vieną, o vėliau kitą pusę.
