Žmonėms pagalbos iš tiesų reikia. Tačiau iki savivaldos rinkimų likus mažiau negu keturiems mėnesiams, norėtųsi išgirsti ir ką rajono vadovas per tuos metus jau nuveikė.
Meras pasakoja apie keturis detaliuosius planus, kuriuose numatyti kvartaliniai tinklai liko neįrengti, o sklypai parduoti naujakuriams. Jei pardavėjai neįvykdė įsipareigojimų, turi už tai atsakyti, bet keturi atvejai nepaaiškina viso rajono bėdų.
Yra pavienių sklypų tarp seniai gyvenamų namų, kur anksčiau statyti leista, o dabar leidimai neišduodami. Kai kuriems sklypų savininkams iki centralizuotų tinklų – šimtai metrų ar net kilometrai. Yra ir teritorijų, kurių detalųjį planavimą organizavo pati savivaldybė. Kas ten turėjo įrengti tinklus, reikia aiškintis, analizuojant dokumentus. Visų šių atvejų pardavėjams juk nenurašysi.
Pati Savivaldybė pripažįsta, kad vandentiekio ir nuotekų specialusis planas nebeatitiko 2021 metais atnaujinto Bendrojo plano. Sutartis specialiajam planui pakeisti pasirašyta tik po maždaug ketverių metų. Dar pusantrų metų numatyta pakeitimams parengti. Savivaldybė dokumentams susitvarkyti skaičiuoja metus, o gyventojui siūlo jau šiandien savo lėšomis tiesti šimtus metrų vamzdynų.
Vienai šeimai užkrauti tokias išlaidas ir dar tikėtis, kad ji pati suderins trasą per svetimus sklypus, yra neproporcinga. Žmogui sakoma: arba atsivesk tinklus savo lėšomis, arba apie namo statybą gali pasvajoti.
Spartesne tinklų plėtra negali pasigirti ir „Kretingos vandenys“. Pernai bendrovė visame rajone nutiesė 1,31 kilometro vandentiekio ir 3,60 kilometro buitinių nuotekų tinklų. Buvo užsibrėžusi nutiesti atitinkamai 3 ir 4 kilometrus.
Naujai nutiesto vandentiekio ilgis sudarė vos 0,4 procento metų pradžioje turėto tinklo, buitinių nuotekų – apie 1,54 procento. Gyventojai priversti laukti, tik niekas nesako, kiek laiko.
„Kretingos vandenys“ dirba pelningai, tačiau pernai bendrovė paskoloms grąžinti skyrė apie 507 tūkst. eurų, o palūkanoms – dar beveik 109 tūkst. eurų. Jei norime, kad tinklai būtų tiesiami sparčiau, Savivaldybei teks daugiau prisidėti iš savo biudžeto ir ieškoti galimybių pasinaudoti ES finansavimu.
Meras pasidžiaugė, kad po susitikimo gyventojai išėjo su geromis žiniomis. Tačiau taip ir liko neaišku, ką konkrečiai jiems pasiūlė, ar toks pat sprendimas prieinamas kitiems. Žmogus turėtų sužinoti, kokiomis sąlygomis gali statytis, ir be atskiro susitikimo su meru.
Kai tinklų nėra ir nėra aišku, kada jie bus atvesti, išeitis viena – susitarti: leisti žmonėms statytis su reikalavimus atitinkančiais vietiniais vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įrenginiais, jiems įsipareigojant prisijungti, kai savivaldybė atves centralizuotus tinklus ir atsiras reali galimybė jais naudotis. Žmogus galėtų kurtis dabar, o savivaldybė turėtų laiko įgyvendinti suplanuotą plėtrą. Lieka tikėtis, kad tokį susitarimą gyventojams ir pasiūlė mero kabinete.
Ką meras pažadėjo gyventojams?

Mindaugas TILVIKAS
Aštuntus metus rajonui vadovaujantis meras Antanas Kalnius pastaruoju metu itin aktyviai kalba apie vandentiekio ir nuotekų problemas. Kviečia gyventojus registruotis į susitikimus, žada kreiptis į prokuratūrą ir prireikus padėti žmonėms teismuose.





