Ugniagesiams nebetiko
Perduodant pastatą Turto bankui 2016 metais, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai tikino, kad jis visiškai nebeatitiko šiandienos ugniagesių poreikių – darbuotojai spraudėsi mažuose kabinetuose, garaže vos tilpdavo šiuolaikiniai gaisriniai automobiliai. Apsunkintas buvo ir išvykimas į įvykius – tekdavo laviruoti Kęstučio gatvėje, kurioje yra vienpusis eismas, o turgaus dienomis gausu automobilių.
Ugniagesių teigimu, dabar jiems visiškai pakanka vietos naujosiose patalpose Tiekėjų g., kurias yra išsinuomoję. Tad išlaikyti dar ir tuščią pastatą Kęstučio g. būtų buvę ekonomiškai nenaudinga. Senajame pastate ugniagesiai nebelaikė jokio turto.
Redakcijos žiniomis, VĮ Turto bankas senąjį gaisrinės pastatą įtraukė į valstybės nekilnojamojo turto projektinį sąrašą ir pateikė svarstyti LR Vyriausybei. Šios nutarimu pastatas buvo perduotas Turto bankui, tuomet ir buvo organizuojamas aukcionas jam įsigyti.
Aukcione, kuriame dalyvavo keli pretendentai, prieš dvejus metus pastatą įsigijo medienos apdirbimu užsiimančios kretingiškių bendrovės „Reismusas“ savininkai tėvas ir sūnus Petras ir Mindaugas Lenzbergai.
Išlaikys išorės autentiką
„Pajūrio naujienų“ paprašytas apibūdinti, kokius darbus ketina atlikti ir ką įkurdinti renovuotame pastate, bendrauti sutiko jaunesnysis M. Lenzbergas. Jis tvirtino: „Užtruko projekto derinimas, darbus taip pat reikėjo derinti su Kultūros paveldo departamento atstovais, nes ši miesto zona yra paveldo. Neseniai pradėjome stogo tvarkybos darbus, šaliname senąjį perdengimą. Ketiname iškelti trečiąjį aukštą vietoj mansardos, jis bus su šlaitiniu stogu. Stogą norėjome sutvarkyti iki naujųjų metų, tačiau, turbūt, nespėsime, bet peržiem tikrai atnaujinsime.“
Pats senosios gaisrinės pastatas nėra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, tad tik nuo savininkų valios priklausys, ar jie norės išsaugoti originalią architektūrą. M. Lenzbergas patikino, kad gaisrinės bokštas nebus griaunamas, o pastato fasadas nebus keičiamas: „Ketiname išlaikyti autentišką bokštą, tik jo išorę apklijuosime raudonu klinkeriu. Pastato fasadą apšiltinsime, tinkuosime ir dažysime. Papildysime keliais langais.“
Šio pastato renovacijos projektas, sakė savininkas, buvo paviešintas ir visuomenei jau buvo pristatytas anksčiau. Atlikę renovaciją, neslėpė pašnekovas, pirmąjį aukštą jie ketina išnuomoti prekybininkams, o antrajame įrengti administracines patalpas.
Gaisrinė – nuo statybos pradžios
Senosios Kretingos miesto gaisrinės pastatas Kęstučio gatvėje iš esmės išliko autentiškas, nedaug tepakitęs – jis išlikęs toks, koks buvo pastatytas 1938 metais. Įdomu yra ir tai, kad nuo tada iki 2016-ųjų čia veikė gaisrinė, kelerius metus nuo statybos pradžios jame buvo įsikūrusi ir miesto Savivaldybė.
Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas monografijoje „Kretinga. Praeities skraistę praskleidus“ aprašė ir Kretingos ugniagesių istoriją. Jis nurodė, kad gaisrinės pastatas Kęstučio g. buvo pradėtas statyti
1937 m., o lėšos jam buvo kaupiamos iš mokesčių, kurie ugniagesybos reikalams buvo renkami iš miesto ir valsčiaus gyventojų. Pastato pirmajame aukšte buvo įrengtas apšildomas garažas ir patalpos ugniagesiams, o antrajame – miesto Savivaldybės būstinė, kuri vėliau išsikėlė.
„Nedaug mieste teišlikę pastatų su mažai tepakitusia istorija, – savo nuomonę yra išsakęs istorikas. – Šis pastatas – tai dalis ir mūsų miesto istorijos. Norėtųsi, kad jis išliktų, kiek įmanoma, autentiškas, pritaikytas žmonėms lankytis, pavyzdžiui, įrengiant kavinę, kad žmonės galėtų pamatyti, kaip atrodė senoji gaisrinė. Apskritai ten visas pastatų kompleksas yra įdomus, nes kieme esantis nedidelis pastatas buvo elektros stotis, kuri tiekė elektrą miestui.“
