Regionas prasideda nuo gebėjimo susitarti

Savivaldybės tarybos Finansų ir inovacijų komiteto posėdyje meras Antanas Kalnius piktinosi, kad Palangos miesto savivaldybė neatliepė į Kretingos rajono savivaldybės pasiūlymą dėl Kretingos autobusų parko autobusais į Palangą ir atgal vykstančių keleivių išlaidų bilietams kompensavimo. Kretingos rajono vadovas akcentavo, kad Palangoje dirbantys kretingiškiai įneša savo indėlį į kurorto ekonomiką ir leido suprasti, kad Palangos valdžia už tai turėtų būti dėkingesnė. Kalbėdamas apie santykius su Palanga, A. Kalnius atkreipė dėmesį į tam tikrą prieštaravimą: bendrų regioninių projektų turime – kartu sprendžiami skrydžių, turistų pritraukimo ir kiti visam pajūriui aktualūs klausimai, tačiau konkrečiose situacijose, jo vertinimu, iš Palangos savivaldybės tokio pat regioninio požiūrio ne visada sulaukiama.
Tačiau ar patys visada elgiamės „regioniškai“? Ką darome, kai su kaimynu nepavyksta susitarti? Rašome raštą, gavę netenkinantį atsakymą, – kitą ir galop trimituojame, kad kaimynas nesukalbamas, arogantiškas.
O gal būtent tada ir prasideda tikrasis regioninis bendradarbiavimas – kai interesai nesutampa, bet vis tiek sėdama prie bendro stalo ir ieškoma sprendimo.
Gyventojams tokio regiono net nereikia kurti nuo nulio. Jie jį jau sukūrė patys. Kretingiškiui Palanga nėra ,,kita savivaldybė“, kai jis kiekvieną rytą važiuoja ten į darbą. Ir Klaipėda nėra ,,kita savivaldybė“, kai ten jo darbovietė, gydytojas, universitetas ar kita reikalinga paslauga.
Savivaldybių ribos aiškiai nubrėžtos žemėlapyje, tačiau žmonių kasdienybėje jos jau seniai išsitrynusios. Gyvename Kretingoje, dirbame Palangoje, Gargžduose ar Klaipėdoje, naudojamės viso pajūrio paslaugomis. Iš ryto užtenka pažvelgti į automobilių srautus iš Kretingos Palangos ir Klaipėdos kryptimis. Tai ne vien automobiliai – tai mūsų regiono ekonomikos kraujotaka. Todėl ir Kretingos ateities nebegalime vertinti vien pagal tai, kiek darbo vietų sukurta mūsų savivaldybės administracinėse ribose. Daug svarbesnis klausimas, kokį vaidmenį Kretinga nori turėti visame Vakarų Lietuvos regione.
Vakarų Lietuvos regiono funkcinės zonos strategija jau įtvirtina bendrą požiūrį: į vieną funkcinę zoną įtrauktos Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilutės rajonų savivaldybės. Strategijoje numatytos bendros regiono kryptys – integruotas viešasis transportas, turizmo plėtra, investicijų pritraukimas ir infrastruktūros stiprinimas. Taigi formalų pagrindą veikti kartu jau turime, tačiau viena yra parašyti ,,regionas“ ir visai kas kita – „regioniškai“ elgtis tada, kai reikia suderinti skirtingus savivaldybių interesus.
Turėtume atsisakyti požiūrio, kad žmogus, iš Kretingos važiuojantis dirbti į Palangą ar Klaipėdą, yra mūsų praradimas. Jeigu žmogus gyvena Kretingoje, čia augina vaikus, naudojasi vietos paslaugomis, perka būstą ir savo ateitį sieja su mūsų rajonu, kodėl jo darbovietė Palangoje turėtų būti problema? Palangai reikia darbuotojų, Kretingai reikia gyventojų. Beje, Kretingoje ir rajone registruotų ir kitose savivaldybėse dirbančių gyventojų pajamų mokestis pildo Kretingos rajono savivaldybės biudžetą.
Palangos darbdavys ir Kretingoje gyvenantis darbuotojas – visiškai natūralus regioninės ekonomikos modelis. Tačiau tam reikia praktiškų sprendimų: patogaus transporto, prie darbo laiko priderintų maršrutų, bendros informacijos apie darbo vietas ir kita. Tai kausimai, kurių viena Savivaldybė kabinete neišspręs.
Kretingos koziris – gyvenimo kokybė. Kretinga neturi konkuruoti su Palanga dėl to paties, o turi papildyti Palangą. Žmogui neužtenka pasiūlyti kvadratinių metrų, jam reikia darželio, mokyklos, sporto, sveikatos paslaugų, kokybiškų viešųjų erdvių, patogaus transporto ir saugios aplinkos.
Raštai ir oficialios procedūros savivaldoje būtini, tačiau procedūra neturėtų pakeisti politinio dialogo. Todėl Kretingai galbūt verta rinktis ne nusivylusio kaimyno, o regioninio dialogo iniciatoriaus vaidmenį. Jei nesusikalbėjome – kalbėkimės dar kartą, jei nesutampa interesai – ieškokime vietos, kurioje jie susitinka. Ne todėl, kad Kretinga turi nusileisti Palangai. Ir ne todėl, kad Palanga turi nusileisti Kretingai, o todėl, kad kaimynystės nepakeisi.