Tradiciją siekia išsaugoti
Sodininkų bendrija „Draugystė“ gyvuoja dešimtmečius. Jos pirmininkė Loreta Žukauskienė papasakojo, kad bendruomenės šventės čia buvo rengiamos jau seniai, o 2009 metais pradėjusi dirbti ji siekė šią tradiciją atgaivinti.
„Mūsų bendrijoje šventės vykdavo nuo senų laikų. Atėjusi dirbti 2009 metais siekiau jas atgaivinti ir stengiamės organizuoti kasmet. Tiesa, dėl COVID-19 pandemijos turėjome pertrauką, tačiau jau kelerius metus vėl susitinkame kiekvieną rudenį“, – sakė L. Žukauskienė.
Tikslaus švenčių skaičiaus pirmininkė įvardyti negalėjo, tačiau akcentavo, kad renginys bendrijos gyventojams yra svarbus. Kasmet stengiamasi parengti programą, kuri būtų įdomi įvairaus amžiaus dalyviams.
Ypač daug dėmesio skiriama vaikams. Jų bendrijoje gyvena nemažai, todėl mažiesiems įrengiama atskira erdvė, kurioje jie gali saugiai pramogauti. Šiemet vaikų laukė batutas, žaidimai, veidukų piešimas, piešimas ant asfalto ir žaidimas „Bingo“.
Pasak bendrijos pirmininkės, šiemet siekta šventės programą praplėsti ir pasiūlyti daugiau veiklų. Be vaikams skirtų pramogų, renginio dalyviai galėjo stebėti Kretingos rajono kultūros centro Kurmaičių skyriaus spektaklį „Deputatas“, klausytis armonikierių pasirodymo. Vėliau šventę pratęsė muzikantai, o linksmybes buvo numatyta tęsti iki vėlyvo vakaro.
Vaikų dėmesį patraukė ir į šventę atvykę ugniagesiai, kurie parodė, kaip dirba jų tarnyba, pademonstravo turimą techniką.
Šventės dalyviai galėjo ne tik stebėti pasirodymus, bet ir pabendrauti su kaimynais, pasidalyti įspūdžiais.
Anksčiau bendrijoje buvo rengiami derliaus ir daržovių konkursai, tačiau pastaraisiais metais jų atsisakyta, nes gyventojai juose dalyvaudavo gana pasyviai. Šiemet organizatoriai pakvietė kurti gėlių puokštes. Į kvietimą atsiliepė trejų metų mergaitė, sukūrusi gražią gėlių kompoziciją. Nors apdovanojimų ji nesulaukė, nes šventę paliko anksčiau, organizatoriai su ja susisiekė.
Rudens šventėje neapsieinama ir be bendrų vaišių. L. Žukauskienė tikino, kad neatsiejama šventės dalis – balta mišrainė, o šiemet pagrindiniu patiekalu tapo ant laužo verdamas daržovių šiupinys su veršiena. Jį šventės dalyviams ne pirmus metus ruošia Tadas Šimkus.
Bendras stalas – dar viena proga gyventojams susiburti, pasikalbėti ir pasidžiaugti kaimynyste.
Džiaugiasi galimybe susitikti
Nors šventės bendrijos gyventojai laukia, jos organizavimas, pasak pirmininkės, dažniausiai gula ant nedidelio būrio žmonių pečių.
Pavasariniame bendrijos susirinkime aptariamas šventės poreikis ir priimami sprendimai ją rengti, tačiau aktyviai prisidedančių prie organizavimo galėtų būti daugiau. „Šventės labai norima, bet organizuoti tenka man, keliems valdybos nariams, savanoriams“, – kalbėjo L. Žukauskienė.
Daugiausia nerimo organizatoriams kelia orai. Jei šventės dieną prasidėtų lietus, tektų spręsti, kaip įrengti pastogę, kad joje tilptų visi dalyviai. „Tačiau šiemet oras mums buvo palankus“, – džiaugėsi ji, tikėdamasi, kad bendruomenės noras susitikti ir toliau padės išlaikyti šią tradiciją.
L. Žukauskienės teigimu, viena svarbiausių rudens šventės užduočių – padėti bendrijos gyventojams geriau vieniems kitus pažinti ir susidraugauti.
Sodininkų bendrijoje kuriasi vis daugiau jaunų šeimų, todėl tokie renginiai suteikia progą naujakuriams susipažinti su kaimynais, o seniau gyvenantiems – užmegzti naujų pažinčių.
„Tikimės, kad dalyvaudami šventėje žmonės labiau susipažins, susidraugaus ir mūsų bendruomenė tik stiprės. Ateina vis daugiau jaunų šeimų, norisi, kad jie vieni kitus geriau pažintų“, – sakė bendrijos pirmininkė.
Tampa gražia tradicija
Ilgametė bendrijos gyventoja Lina Jasienė sakė, kad rudens šventės kasmet labai laukia ir, kiek pamena, nėra praleidusi nė vienos. „Šventė buvo nuostabi, o ir oras mums labai pasisekė. Kiekvienais metais jos laukiame, nes ji suburia mūsų bendruomenę į vieną vietą“, – tvirtino moteris.
Šiemet jai labiausiai patiko spektaklis, kurio ankstesnėse šventėse nebūdavo. „Tai buvo kažkas naujo, įdomaus ir labai gražaus“, – sakė L. Jasienė.
Moteris taip pat išskyrė vėliavų kėlimo tradiciją. Jos teigimu, valstybinės ir miesto vėliavų pakėlimas tampa gražia šventės dalimi. Organizatoriams ji palinkėjo kantrybės ir neprarasti noro tęsti pradėtą darbą.
„Suorganizuoti tokią šventę yra be galo sunku. Bendruomenę suburti į vieną vietą taip pat nelengva, tačiau mums kuo toliau, tuo geriau sekasi. Linkiu organizatoriams neprarasti vilties ir nenuleisti rankų“, – kalbėjo gyventoja.
Trečius metus šventėje dalyvaujantis Vaidotas Kisielis taip pat liko patenkintas renginiu. „Šventė praėjo gražiai, buvo smagu. Patiko spektaklis, gražiai grojo armonikieriai. Atvažiavo ir gaisrininkai, vaikams parodė, kaip dirba“, – įspūdžiais dalijosi vyras.
Paklaustas, kokia šventės tradicija jam mieliausia, V. Kisielis akcentavo bendravimą. „Smagu susitikti su kaimynais, draugais, pažįstamais ir kartu smagiai praleisti laiką“, – sakė jis.
Organizatoriams vyras palinkėjo neprarasti entuziazmo, toliau rengti tokias šventes ir sugalvoti naujų veiklų, kurios pritrauktų dar daugiau bendrijos gyventojų.
