Susidomėjo dronais
Kretingos Simono Daukanto progimnazijos mokinys Martynas dronais žavėjosi dar nuo mažens. Vos gavęs galimybę išbandyti skrydžio simuliatorius telefone, jis pasinerdavo į virtualius skrydžius ir pamažu susipažino su dronų valdymu. Šiandien vaikino pomėgis peržengia virtualaus pasaulio ribas – jis ne tik skraidina dronus, bet ir pats juos konstruoja. Nors nuosavą droną įsigijo visai neseniai, jis jau spėjo išmokti jį valdyti ir surinkti savarankiškai. Šiuo metu vaikinas yra susikonstravęs penkių colių droną, tačiau ateityje norėtų išmokti pasigaminti ir didesnį – septynių colių modelį.
Pirmieji žingsniai nebuvo itin sudėtingi. Dar žaisdamas skrydžio simuliatoriumi vaikinas perprato pagrindinius valdymo principus, todėl perėjus prie
tikro drono daug kas jau buvo pažįstama. Vis dėlto skraidant teko susidurti ir su nerimu bei nuolatine baime, kad įrenginys skrydžio metu gali nukristi ar sudužti.
„Pats drono valdymas nėra labai sunkus, tačiau didžiausias iššūkis man buvo skrydžio baimė – tas nuolatinis nerimas, kad dronas gali nukristi ar sudužti“, – pasakojo Martynas.
Ne visi skrydžiai baigiasi taip, kaip tikimasi, tačiau būtent tokios patirtys ilgam įstringa atmintyje. Vienas įsimintiniausių nutikimų Martynui įvyko tada, kai skrydžio metu netikėtai dingo ryšys su dronu.
„Jis nukrito kažkur laukuose, todėl teko nemažai padirbėti ir paieškoti, kol galiausiai pavyko jį surasti“, – prisiminė jaunuolis.
Nepaisant nesėkmių, susidomėjimas dronais nesumažėjo. Martyną labiausiai žavi tai, kaip tokie smulkūs įrenginiai kaip dronai gali pasižymėti tokiu dideliu greičiu ir galia. Nors vaikino patirtis su dronais kol kas dar nėra tokia didelė jis jau spėjo susidaryti nuomonę apie jų konstravimą ir praktinę naudą.
„Mano patirtis dar nėra labai didelė, tačiau jau spėjau daug ko išmokti – nors ir pasitaikė keletas avarijų. Manau, kad dronų gamyba yra labai prieinama: reikia nedaug dalių, o galutinis rezultatas – itin galingas prietaisas“, – nuomone dalijosi Martynas.
Spausdina detales
Tačiau dronai – ne vienintelė technologijų sritis, kuria domisi keturiolikmetis. Savo kūrybiškumą jis išbando ir naudodamasis 3D spausdintuvu, leidžiančiu įvairias idėjas paversti realiais, praktiškais ir pritaikomais daiktais.
Su 3D spausdinimu Martynas susipažino maždaug po Kalėdų. Iš pradžių jis kūrė nedidelius daiktus – pagalbines detales mamai, smulkius prietaisus ir kitus kasdienybėje praverčiančias smulkmenas. Dabar, geriau perpratęs spausdintuvo galimybes, vaikinas ėmėsi projektų, kuriuos galėjo pritaikyti savo poreikiams. Šiuo metu jis dažniausiai spausdina dronams reikiamas ir skirtas detales, priedus.
„Dažniausiai spausdinu įvairias drono detales bei priedus, nes man tai padeda lengvai ir greitai pritaikyti arba pataisyti savo turimą įrangą. Be to, taip sutaupau nemažai pinigų, nes reikiamų dalių nereikia užsisakinėti iš parduotuvių“, – teigė Martynas.
Nors vaikinas jau yra įgyvendinęs ne vieną projektą, vienu labiausiai pavykusių jis laiko po stalu tvirtinamą ausinių laikiklį. Šis kūrinys išsiskiria ne tik savo praktiškumu, bet ir tuo, kad iki šiol yra naudojamas.
„Geriausias mano sukurtas projektas – ausinių laikiklis, tvirtinamas po stalu. Jis man iki šiol yra labai naudingas, o pati idėja ir jos įgyvendinimas labai patiko“, – dalijosi jaunuolis.
Būtent galimybė savo rankomis sukurti tai, ko reikia kasdienybėje, ir yra viena priežasčių, kodėl Martynas taip domisi 3D spausdinimu. Jo teigimu, ši technologija suteikia daug kūrybinės laisvės – kompiuteriu paruoštą modelį galima paversti apčiuopiamu daiktu.
„Mane žavi tai, kad 3D spausdintuvu galiu atspausdinti praktiškai bet ką. Kompiuteriu sukurtas ar paruoštas modelis paverčiamas kodu, pagal kurį spausdintuvas iš nieko sukuria realų, apčiuopiamą daiktą“, – teigė Martynas.
Save išreiškia mene
Nors technologijos užima nemažą Martyno laisvalaikio dalį, smalsumas ir kūryba atsiskleidžia ne tik per dronus ir 3D spausdintuvo modelius. Vaikinas taip pat domisi daile, kuri į jo gyvenimą įžengė palaipsniui. Nuo mažens piešimu itin nesidomėjęs, bėgant metams Martynas atrado šią saviraiškos formą ir galimybę savo mintis bei emocijas perteikti tokioje meno srityje.
Didžiausią vaikino piešinių kolekciją sudaro darbai su architektūra ir gamta. Jį žavi pastatų linijos, jų struktūros ir gamtos kartais nepastebimas grožis. Šį pomėgį Martynas atskleidė ir viename didesnių savo kūrybos projektų – tapė sieną. Ant jos Martynas vaizdavo gamtos motyvus: medžius ir įvairius vabzdžius.
Pasak Martyno, galutinis rezultatas buvo tikrai vertas viso praleisto laiko ir kantrybės. Sienos tapybos projektas truko apie du mėnesius, o dirbti tekdavo kiekvieną dieną. Net vasaros metu jaunuoliui reikėjo anksti keltis ir vykti į darbo vietą, kurioje darbai dažniausiai baigdavosi apie 15 valandą. Vis dėlto tokia patirtis vaikinui leido ne tik įgyvendinti kūrybinę idėją, bet ir palikti dalelę savęs mokyklos istorijoje ir aplinkoje.
Martynui dailė svarbi ne vien dėl galutinio rezultato. Kūrybinis procesas suteikia galimybę susikaupti, ramiai dirbti ir savo rankomis išreikšti tai, ką kartais sunku perteikti žodžiais. Būtent ši galimybė kurti ir palikti apčiuopiamą rezultatą skatina vaikiną toliau domėtis menu.
Tačiau Martynas savo kūrybinės veiklos neapriboja vien piešimu ir tapyba. Neseniai keturiolikmetis prisidėjo ir prie filmuko apie Kretingos istoriją kūrimo, kuriame buvo pasitelktas dirbtinis intelektas. Galimybę dalyvauti projekte ir prisidėti prie jo įgyvendinimo vaikinui pasiūlė mokyklos administracija.
Šiame projekte Martynui teko svarbus kūrybinis vaidmuo – jis turėjo sugalvoti pagrindinę filmuko idėją, numatyti kadrų koncepciją ir savo sumanymą perteikti tekstu. Taip vaikinas galėjo išbandyti kitokią kūrybos formą, kurioje susijungia istorija, technologijos ir pasakojimas.
Filmuko tema pasirinkta neatsitiktinai – dėmesys skirtas Kretingos rotušei. Prisidėdamas prie šio projekto Martynas turėjo galimybę ne tik išbandyti dirbtinio intelekto teikiamas galimybes, bet ir kūrybiškai pažvelgti į savo miesto istoriją.
Ieva NARVILAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
