Svarbu mokėti vadovautis taisyklėmis
„Vairuok anksčiau nei kiti“ – tai programa, kurios tikslas nėra vien išmokyti vaikus Kelių eismo taisyklių ar kelio ženklų. Pasak VšĮ „Vairuok saugiai“ vadovo Arno Gailevičiaus, svarbiausia, kad vaikai išmoktų šias žinias taikyti realiose situacijose. „Vaikas gali puikiai išlaikyti pusiausvyrą, greitai stabdyti ar manevruoti, tačiau eisme svarbiausia visai kas kita – gebėjimas laiku pastebėti pavojų, įvertinti situaciją ir priimti saugų sprendimą“, – sakė A. Gailevičius.
Todėl mokymuose teorija bus derinama su praktika. Vaikai mokysis ne tik KET, kelio ženklų, saugaus važiavimo dviračiu ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis principų, bet ir analizuos eismo situacijas.
Per mokymus bus nagrinėjama, kaip pastebėti galimus pavojus, įvertinti kitų eismo dalyvių veiksmus, pasirinkti tinkamą važiavimo vietą, saugiai kirsti kelią, elgtis sankryžose ir priimti sprendimus netikėtose situacijose. „Svarbu, kad vaikas ne tik atsakytų: „Žinau šią taisyklę“, bet ir gebėtų paaiškinti: „Suprantu, kodėl turiu taip elgtis“, – akcentavo A. Gailevičius.
Programoje taip pat numatyti pirmosios pagalbos pagrindai ir pasirengimas dviratininko pažymėjimui.
Programos dalyviai – 10–14 metų vaikai. Tai laikotarpis, kai jų savarankiškumas sparčiai didėja ir jie vis dažniau mieste juda be šalia esančių tėvų.
Baigęs programą vaikas turėtų gebėti pasirinkti saugią važiavimo vietą, pastebėti galimus pavojus, suprasti kitų eismo dalyvių veiksmus ir tinkamai į juos reaguoti. Ne mažiau svarbus ir atsakomybės suvokimas – supratimas, kad jo pasirinkimas eisme gali turėti pasekmių ne tik jam pačiam, bet ir kitiems.
Vien KET žinių, anot VšĮ „Vairuok saugiai“ vadovo, nepakanka. Realioje situacijoje eismo dalyvis turi vienu metu stebėti aplinką, vertinti atstumą, greitį, matomumą ir kitų žmonių veiksmus, nuspręsti, kaip elgtis.
Vaikui tai dar sudėtingiau, nes jis neturi tokios patirties kaip suaugęs žmogus. Todėl praktiniuose mokymuose bus ugdomas saugaus sprendimo priėmimo procesas: sustoti, apsidairyti, įvertinti, kas gali nutikti, ir tik tada veikti.
Vaikai mokysis atpažinti kasdienes situacijas – saugiai kirsti kelią, elgtis sankryžoje, įvertinti artėjančio automobilio greitį ir atstumą, saugiai prasilenkti su pėsčiaisiais ir reaguoti į netikėtus kitų eismo dalyvių veiksmus.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas gebėjimui suprasti, kad kartais saugiausias sprendimas yra tiesiog palaukti. „Eisme nereikia skubėti įrodyti, kad esi teisus ar turi pirmumo teisę. Kelių sekundžių laukimas kartais gali būti pats atsakingiausias sprendimas“, – įsitikinęs A. Gailevičius.
Kokia rizika gresia
Pradėję važinėti dviračiais ar elektriniais paspirtukais vaikai gana greitai išmoksta valdyti transporto priemonę. Tačiau būtent dėl to gali atsirasti klaidingas jausmas, kad jie jau pasirengę savarankiškai dalyvauti eisme.
Tarp dažniausiai pasitaikančių A. Gailevičius išskiria per didelio greičio riziką, taip pat – nepakankamą dėmesį aplinkai, staigius manevrus, netinkamą kelio kirtimą, nepakankamai įvertintą automobilio greitį ar atstumą.
Vaikai taip pat ne visuomet stebi visą eismo aplinką, nes didelę dėmesio dalį sutelkia į tai, kas vyksta tiesiai prieš juos.
Tuo metu tėvai, pasak VšĮ „Vairuok saugiai“ vadovo, kartais daugiau dėmesio skiria transporto priemonei – jos modeliui, greičiui ar techninėms galimybėms. Tačiau svarbiausias klausimas turėtų būti, ar vaikas pasirengęs ja saugiai naudotis.
Techninė priemonės būklė, tinkamas šalmas ir matomumas yra svarbūs, tačiau visa tai turi būti derinama su žiniomis ir praktiniais įgūdžiais. „Saugumas turėtų prasidėti ne nuo dviračio ar paspirtuko įsigijimo, o nuo pasirengimo juo saugiai naudotis“, – tvirtino A. Gailevičius.
Pažymėjimas – ne formalumas
Nuo 14 metų vaikams, norintiems važiuoti elektrine mikrojudumo priemone, reikalingas nustatytas mokymo kursas ir pažymėjimas. Tačiau, A. Gailevičiaus teigimu, tokio reikalavimo esmė nėra pats dokumentas. Svarbiausia – pasirengti savarankiškai dalyvauti eisme.
Todėl mokymo kursas neturėtų būti vertinamas kaip formalumas, kurį reikia kuo greičiau atlikti norint gauti pažymėjimą.
Šalmas taip pat yra svarbi apsaugos priemonė, tačiau vien jo nepakanka saugumui užtikrinti. Vaikams svarbu akcentuoti saugų greitį, nedalyvauti eisme naudojantis telefonu, stebėti aplinką, prieš atliekant manevrą įsitikinti, kad jis saugus, atsargiai elgtis šalia pėsčiųjų, būti matomiems ir važiuoti techniškai tvarkinga priemone.
Vis dėlto, A. Gailevičiaus teigimu, vaikų saugumui svarbus ne tik jų pačių elgesys. Didelę reikšmę turi ir suaugusiųjų pavyzdys. „Galime vaikui daug kartų pasakyti, kad reikia laikytis taisyklių, tačiau, jeigu jis kasdien mato suaugusiuosius skubančius, rizikuojančius ar ignoruojančius saugumo reikalavimus, mūsų žodžiai praranda dalį savo vertės“, – atkreipė dėmesį jis.
Vaikai mokosi ne tik klausydami, bet ir stebėdami. Todėl saugaus eismo kultūra, pasak A. Gailevičiaus, prasideda šeimoje – kasdienėse situacijose ir nuo supratimo, kad kiekvienas sprendimas kelyje turi reikšmę.
Kretingoje pradedamų mokymų organizatoriai tikisi, kad programa padės vaikams ne tik geriau suprasti Kelių eismo taisykles, bet ir įgyti praktinių įgūdžių ir didesnį atsakomybės jausmą. „Norėtume, kad po mokymų vaikai eisme jaustųsi užtikrinčiau, tačiau kartu suprastų, kad pasitikėjimas savimi turi būti paremtas žiniomis, praktika ir atsakomybe. Eisme svarbiausia – ne būti pirmam, o saugiai pasiekti savo tikslą“, – tvirtino VšĮ „Vairuok saugiai“ vadovas A. Gailevičius.
