Mokykla suteikia erdvės augti

Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje veikianti Gabių mokinių akademija, inžinerinio ugdymo klasės ir praktinėmis veiklomis grįstas mokymasis suteikia vaikams galimybę gilinti žinias, kurti ir išbandyti savo idėjas. Šiemet duris atvėręs informatinio mąstymo ugdymo (IMU) centras skirtas ne tik progimnazijos, bet ir viso Kretingos rajono mokiniams. Čia vyksta integruotos pamokos ir edukaciniai užsiėmimai, o Gabių mokinių akademijos veiklose dalyvauja III–IV ir V–VII klasių mokiniai iš skirtingų Kretingos rajono mokyklų.

Galimybės visiems vaikams

Progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė akcentavo, kad įtraukusis ugdymas neturėtų apsiriboti pagalba vaikams, kuriems mokytis sunkiau. Ne mažiau svarbu pastebėti ir tuos, kuriems reikia didesnių iššūkių, sudaryti sąlygas jų gebėjimams atsiskleisti. „Įtraukusis ugdymas pirmiausia reiškia gebėjimą matyti kiekvieną vaiką – jo poreikius, stiprybes ir galimybes“, – įsitikinusi direktorė.
Viena progimnazijos išskirtinių krypčių – inžinerinis ugdymas. Nuo penktos klasės formuojamose inžinerinio ugdymo klasėse mokiniai gilina programavimo ir braižybos žinias. Dirbdami poromis ar grupėmis, jie įgyvendina inžinerinius projektus, ieško praktinių sprendimų, projektuoja ir kuria prototipus. Mokslo metų pabaigoje pristato savo darbus kitiems mokiniams inžinerinių idėjų mugėje.
Direktorės pavaduotoja ugdymui Loreta Alonderienė atkreipė dėmesį, kad svarbu pastebėti mokinio gebėjimus ir tinkamai nukreipti jį toliau mokytis. Diferencijuotos užduotys, projektinis ir tyrinėjimu grįstas mokymasis padeda gilinti dalykų žinias, ypač matematikos, kuriai progimnazijoje skiriamas išskirtinis dėmesys. Matematinis mąstymas ugdomas ne vien per įprastas pamokas – jis integruojamas ir į robotiką, programavimą bei praktinius projektus.

Robotikoje mokiniai mokosi konstruoti robotus ir kaip jie veikia.

Nuo robotų iki drabužių kolekcijos

Šeštokui Domui Skersiui patinka matematika ir gamtos mokslai. Šiuos dalykus jis renkasi gilinti ir po pamokų, o būreliuose įgytas žinias sieja su pasirengimu olimpiadoms. „Patinka domėtis tais dalykais, man jie sekasi ir tiesiog daugiau sužinai per būrelius“, – apie motyvaciją lankyti papildomus užsiėmimus kalbėjo Domas. Vis dėlto labiausiai jį traukia praktinė veikla – galimybė išmoktą temą pritaikyti atliekant užduotį ar braižant brėžinį.
Šeštokė Viltė Dervinytė lanko robotikos ir matematikos būrelius. Robotikoje ji konstruoja ir programuoja robotus, tačiau ne visada viskas pavyksta iš pirmo karto. Kartais tenka pačiai aiškintis, kaip sukurti programą ar ištaisyti klaidą.
Robotika Viltę sudomino dar pirmoje klasėje, kai pradėjo konstruoti iš LEGO detalių. Dabar jai įdomu ne tik statyti, bet ir suprasti, kaip veikia programos bei technologijos. „Jeigu neteisingai ką nors įdedi, kokią detalę, tai gali iš karto suklysti ir tau reikia iš naujo pradėti“, – sakė mokinė.
Šeštokas Matas Lankauskas robotiką, programavimą ir braižybą renkasi dėl noro suprasti technologijų veikimo principus. Jam svarbu ne vien naudotis kompiuteriu ar parengtu įrenginiu, bet išsiaiškinti, kaip visa tai sukurta. „Noriu daugiau sužinoti, kaip veikia technologijos, kaip, pavyzdžiui, inžinieriai jų brėžinius daro“, – teigė Matas.
Kitokius gebėjimus ugdo dizaino veikla. Septintokė ir Mokinių tarybos pirmininkė Gabriela Baužytė lanko progimnazijos dizaino būrelį, kuriame mokiniai kuria drabužių eskizus, siuva ir įgyvendina savo sumanymus. Praėjusiais metais ji prisidėjo prie kolekcijos kūrimo, padėjo tvarkyti ir sujungti drabužių detales. „Labai sunkus darbas, bet rezultatas labai džiugina“, – pripažino Gabriela.
Mokinė taip pat aktyviai dalyvauja Mokinių tarybos veikloje. Į ją įsitraukė norėdama prisidėti prie jaukesnės mokyklos aplinkos kūrimo ir įgyvendinti idėjas, kurios būtų svarbios bendruomenei. Tarp jos iniciatyvų – mokinių įtraukimas į šventes ir bendras mokyklos gyvenimo veiklas. „Čia galiu mokytis ir lyderiavimo subtilybių“, – akcentavo ji.

Galimybė atrasti savo stiprybes

Gabių mokinių ugdymas progimnazijoje neapsiriboja pamokomis. Po jų mokiniai gali rinktis robotiką, 3D modeliavimą ir „Goldbergo mašinų“ veiklas, o matematikos būreliuose – gilinti žinias ir ruoštis konkursams bei olimpiadoms. Visos dienos mokyklos veiklos suteikia papildomo laiko eksperimentuoti, konstruoti ir mokytis per patirtį.
Direktorės pavaduotoja ugdymui Jūratė Račinskienė akcentavo neformaliojo ugdymo svarbą – skirtingos veiklos leidžia mokiniams išbandyti sritis, kurios ne visada atsiskleidžia tradicinėje pamokoje. Vieniems artimesni tikslieji mokslai ir technologijos, kitiems – dizainas, kūryba ar lyderystė.
„Svarbu, kad mokinys galėtų pasirinkti jį dominančią veiklą, o mokytojai padėtų atpažinti stiprybes ir pasiūlytų tinkamą kryptį. Tokia galimybė ypač reikšminga vaikams, kurie savo gebėjimus geriausiai atskleidžia ne per pažymius, o kurdami, tyrinėdami ir imdamiesi iniciatyvos“, – tvirtino progimnazijos direktorė R. Viskontienė.

milkman mob

Parašykite komentarą