Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje pasirodė du skirtingi požiūriai į Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimą laikinai paskirti Savivaldybės kontrolierių.
Tarybos narė Justė Stonkutė savo viešame įraše sprendimą paaiškino praktine būtinybe. Jos teigimu, kontrolieriaus išvada reikalinga tam, kad Savivaldybė galėtų gauti paskolą ir atsiskaityti su rangovu, atliekančiu lopšelio-darželio „Eglutė“ rekonstrukciją. Ji taip pat nurodo, kad dėl sprendimo teisėtumo ir kandidato atitikties buvo kilę klausimų, tačiau dėl jų buvo kreiptasi į Vidaus reikalų ministeriją ir, jos vertinimu, gautas atsakymas patvirtino sprendimo teisėtumą.
Rajono Tarybos narys Kontrolės komiteto pirmininkas Giedrius Petreikis į tą patį sprendimą pažvelgė kitaip. Savo viešame įraše jis iškėlė pagrindinį klausimą: ar kontrolė gali būti pakankamai nepriklausoma, kai kontrolieriaus pareigas laikinai eina Savivaldybės administracijos darbuotojas?
Tai – du skirtingi požiūriai į tą pačią situaciją.
Vienas akcentuoja sprendimo teisėtumą ir būtinybę užtikrinti Savivaldybės veiklos tęstinumą, kitas – kontrolės institucijos nepriklausomumą.
Manau, kad šioje vietoje verta sustoti ir paklausti ne kuris teisus, o ar vien teisėtumo pakanka, kai kalbame apie viešųjų pinigų kontrolę?
Teisėtumas ir nepriklausomumas – ne tas pats
Tai – labai svarbus skirtumas.
Jeigu teisės aktai leidžia tam tikromis aplinkybėmis laikinai perkelti darbuotoją į kitas pareigas ir tokia procedūra atlikta teisėtai, tai atsako į vieną klausimą – ar sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus?
Tačiau lieka kitas klausimas: ar toks sprendimas užtikrina visuomenės pasitikėjimą kontrolės institucijos nepriklausomumu?
Šie klausimai nėra tapatūs.
Galima veikti pagal įstatymą ir kartu kelti pagrįstą diskusiją apie tai, ar pasirinktas modelis yra geriausias nepriklausomos kontrolės požiūriu.
Tai nėra kaltinimas konkrečiam žmogui. Tai – klausimas apie sistemą.
Ką numato įstatymas
Čia labai svarbu remtis ne emocijomis, o teisės aktais.
Galiojantis Vietos savivaldos įstatymas nustato, kad Savivaldybės kontrolierius ir Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba prižiūri, ar Savivaldybės turtas ir lėšos valdomi, naudojami teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai.
Dar svarbiau – įstatyme aiškiai nustatyta, kad Savivaldybės kontrolieriaus ir Kontrolės ir audito tarnybos veikla grindžiama nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais.
Vadinasi, nepriklausomumas nėra politinis išsireiškimas ar opozicijos sugalvota sąvoka. Tai yra vienas iš įstatyme įtvirtintų kontrolės principų.
Kodėl svarbu būtent dabar
Todėl, kad Kretingoje šiuo metu kalbame ne apie teorinę kontrolę. Kalbame apie konkrečius viešuosius pinigus.
Viešojoje erdvėje jau iškelta klausimų dėl žiemos darbų išlaidų, šienavimo paslaugų, žaliųjų teritorijų priežiūros, Savivaldybės investicijų ir SĮ „Kretingos komunalininkas“ veiklos. Vien analizuojant išlaidas dėl šienavimo buvo atkreiptas dėmesys į labai skirtingas darbų apimtis
atskirais metais ir į tai, kaip apskritai nustatomas faktiškai atliktų darbų kiekis.
Klausimas paprastas: Savivaldybė moka už faktiškai atliktą darbą ar už apskaitoje nurodytą teritorijos plotą?
Tam reikia kontrolės. Bet ne bet kokios kontrolės. Reikia tokios kontrolės, kuria visuomenė galėtų pasitikėti.
Kas kontroliuoja kontrolę
Čia atsiranda dar vienas svarbus aspektas.
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas nėra tik diskusijų vieta. Įstatymas jam suteikia teisę svarstyti Kontrolės ir audito tarnybos veiklą, vertinti jos veiklos plano vykdymą ir siūlyti Tarybai atlikti nepriklausomą Savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei Savivaldybės veiklos auditą.
Tai labai svarbi nuostata. Ji reiškia, kad nepriklausomas auditas yra ne išskirtinė ar neįprasta priemonė. Tai yra viena įstatyme numatytų demokratinės kontrolės priemonių.
Todėl, jeigu kyla abejonių dėl kontrolės sistemos pajėgumo ar nepriklausomumo, logiškas sprendimas nėra ginčytis, kas garsiau pasakė savo nuomonę. Logiškas sprendimas – pasitelkti nepriklausomą auditą.
O jeigu kontrolieriaus reikia skubiai?
Tai yra svarus argumentas, kurį savo įraše iškėlė Justė Stonkutė.
Jeigu Savivaldybei iš tiesų buvo būtina užtikrinti kontrolieriaus funkciją, kad būtų galima atlikti veiksmus, susijusius su paskola ir atsiskaitymu už „Eglutės“ rekonstrukciją, suprantama, kodėl buvo ieškoma laikino sprendimo.
Tačiau laikinas sprendimas dėl pareigybės užpildymo neturėtų užgniaužti platesnės diskusijos apie ilgalaikį kontrolės sistemos modelį.
Vienas klausimas – kaip šiandien užtikrinti būtinų Savivaldybės funkcijų tęstinumą? Kitas – kaip užtikrinti, kad kontrolės institucija ilgalaikėje perspektyvoje būtų nepriklausoma, profesionali ir turėtų visuomenės pasitikėjimą?
Abu klausimai gali būti sprendžiami vienu metu.
Klausimas vertas atsakymo
G. Petreikis savo viešame įraše atkreipė dėmesį, kad per šią kadenciją Savivaldybės kontrolieriaus pareigas jau paliko dvi kontrolierės. Jis taip pat nurodo, kad viena jų buvo viešai kalbėjusi apie patiriamą spaudimą iš Savivaldybės administracijos. Tai yra jo viešai išsakyti teiginiai, kurie savaime neįrodo nei spaudimo, nei kontrolės sistemos pažeidimų.
Tačiau jeigu tokie klausimai viešai keliami, juos galima labai paprastai patikrinti.
Kodėl per vieną kadenciją pasikeitė du Savivaldybės kontrolieriai? Dėl kokių priežasčių jie paliko pareigas? Ar buvo atliktas objektyvus vertinimas dėl kontrolės institucijos veiklos sąlygų? Ar kontrolierius gali laisvai atlikti savo funkcijas, jeigu jo atliekamų auditų rezultatai gali būti nepalankūs Savivaldybės administracijai ar jos kontroliuojamoms įmonėms?
Tai nėra kaltinimai. Tai yra klausimai, į kuriuos visuomenė turi teisę gauti aiškius atsakymus.
Kada kontrolė – ypač svarbi
Pastarųjų mėnesių diskusija parodė, kad Kretingoje yra ne vienas klausimas, susijęs su viešųjų lėšų panaudojimu.
Žiemos darbams buvo išleista reikšminga suma, kuri viešojoje erdvėje jau tapo audito objektu. Šiltuoju metų laiku kyla klausimų dėl šienavimo darbų apimčių, įkainių ir jų apskaitos. Kyla klausimų dėl Savivaldybės investicijų į SĮ „Kretingos komunalininkas“. Kyla klausimų, kaip apskaitomi Savivaldybės lėšomis pasodinti želdiniai, kur jie pasodinti, kokie jų kiekiai ir kaip organizuojama tolesnė jų priežiūra. Visi šie klausimai turi vieną bendrą vardiklį – viešieji pinigai.
Todėl kontrolė turi būti ne formalumas. Ji turi būti realus įrankis, leidžiantis atsakyti į klausimą, ar gyventojų sumokėti pinigai naudojami ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai.
Išeitis – nepriklausomas auditas
Šioje situacijoje matau labai paprastą sprendimą – nereikia rinktis tarp G. Petreikio ir J. Stonkutės pozicijų. Nereikia spręsti, kas teisus politiniame ginče. Galima pripažinti abu dalykus: jeigu sprendimas atitinka teisės aktus – tai yra gerai. Tačiau kartu: jeigu kyla pagrįstų klausimų dėl kontrolės nepriklausomumo – juos taip pat reikia išspręsti.
Tam ir yra nepriklausomas auditas. Jis galėtų būti atliekamas ne tik dėl vienos konkrečios paslaugos, bet ir aiškiai apibrėžiant audito užduotis: kaip nustatomos darbų apimtys, kaip tikrinami faktiniai darbai, kaip priimami darbų aktai, kaip pagrindžiami įkainiai, kaip vertinamos Savivaldybės investicijos ir ar už paslaugas atsiskaitoma tik už faktiškai suteiktą paslaugą.
Tai būtų objektyvus atsakymas visuomenei.
Kontrolė nėra priešiškumas
Manau, kad šioje diskusijoje turime atsisakyti vienos klaidingos nuostatos – kad kontrolė reiškia nepasitikėjimą. Kontrolė yra demokratinės savivaldos dalis.
Jeigu Savivaldybės administracija, jos įmonės ir Tarybos dauguma yra įsitikinusios, kad viskas daroma tinkamai, nepriklausomas auditas neturėtų kelti baimės. Atvirkščiai – auditas galėtų tai patvirtinti. Jeigu auditoriai nustatytų vietų, kuriose kontrolę galima sustiprinti, Savivaldybė gautų galimybę tas vietas sutvarkyti.
Todėl šiandien svarbiausia ne tai, kas ką parašė socialiniame tinkle. Svarbiausia – ką mes, kaip rajono bendruomenė, norime turėti: kontrolę, kuri tik formaliai atitinka teisės aktus, ar kontrolę, kuria žmonės realiai pasitiki?
Manau, atsakymas turėtų būti akivaizdus. Kontrolė turi būti ne tik teisėta. Ji turi būti ir nepriklausoma. O jeigu kyla klausimų dėl nepriklausomumo – geriausias atsakymas nėra ginčas. Geriausias atsakymas – nepriklausomas patikrinimas.
