Ne prie kiekvienos geros investicijos kerpama juostelė

Dirbdamas savivaldybių infrastruktūros įmonėse vis labiau įsitikinu viena paprasta taisykle: kartais didžiausią naudą gyventojui sukuria tie sprendimai, kurių jis nė nepastebi.
Žinoma, miestui ir rajonui reikia gražių viešųjų erdvių, renginių, jaukių vietų žmonėms susitikti. Tačiau kartu būtina rūpintis tuo, kas slepiasi po žeme, katilinėse ir valdymo sistemose. Vanduo turi tekėti, namai – būti šilti, o paslaugos – patikimos ir teikiamos už pagrįstą kainą.
Todėl prieš skiriant lėšas svarbu klausti ne vien, ką pastatysime ar nupirksime. Ne mažiau svarbu žinoti, kokią problemą išspręsime, kiek kainuos naujos įrangos eksploatavimas ir kokį rezultatą po kelerių metų pajus žmogus.
Kartais mažiau galios reiškia daugiau naudos
Vienas paprastesnių pavyzdžių – pagrindinės Skuodo katilinės tinklo siurbliai. Trys seni 45 kW galios siurbliai buvo pakeisti gerokai mažesnės – 18,5 kW galios – įrenginiais. Kartu įdiegtas automatinis valdymas, reaguojantis į realius sistemos duomenis penkiuose labiausiai nuo katilinės nutolusiuose miesto taškuose.
Elektros energijos suvartojimas sumažėjo maždaug 30 procentų. Tai nėra milijoninis projektas ir galbūt neatrodo įspūdingai, tačiau jo nauda labai konkreti: įranga dirba pagal tikrąjį poreikį, o įmonė kasdien elektrai išleidžia mažiau.
Šis pavyzdys primena, kad efektyvumas nebūtinai prasideda nuo didelių statybų. Kartais pirmiausia reikia atidžiai pasižiūrėti, kaip veikia jau turima sistema. Ar įranga nėra per galinga? Ar ji valdoma pagal realų poreikį? Kur dar galime taupyti energiją ir įmonės pinigus?
Moderniausias sprendimas nebūtinai yra pats brangiausias. Geriausias yra tas, kuris tiksliai išsprendžia problemą.
Didelėms investicijoms – aiškus pagrindimas
Kai projektai kainuoja milijonus, jų pagrindimas turi būti dar tvirtesnis. Skuode šiuo metu rengiamasi įsigyti iki
3 MW galios medienos skiedra kūrenamą katilą. Jis pakeis dar 1994 metais pagamintą rezervinį dyzelinį katilą, sumažins priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sustiprins šilumos tiekimo sistemos patikimumą.
Savivaldybė šiam beveik
3 mln. be PVM eurų vertės projektui pritarė. Vertinant tokią investiciją svarbu numatyti įrangos eksploatavimo sąnaudas, paskolos grąžinimą, laukiamą sutaupymą ir riziką, kurią projektas padės sumažinti. Kuo aiškesni atsakymai į šiuos klausimus, tuo tvirtesnis pats sprendimas.
Kitas numatytas žingsnis – 200 kubinių metrų šilumos akumuliacinė talpa. Ji turėtų leisti biokuro katilams dirbti tolygiau, rečiau juos stabdyti ir paleisti bei mažinti pikinės gamybos poreikį.
Taip pat pasirašyta sutartis dėl beveik 100 kW galios saulės elektrinės ir 215 kWh talpos energijos kaupimo sistemos įrengimo ant katilinės stogo. Tikslas praktiškas – daugiau elektros pasigaminti savo reikmėms, mažiau jos pirkti brangiausiu metu ir lanksčiau valdyti vartojimą.
Šie projektai skirtingi, tačiau jų vertinimo principas tas pats: sprendimas turi būti ekonomiškai pagrįstas, patikimas ir kurti pamatuojamą naudą.
Finansavimo galimybės labai svarbios, tačiau pirmiausia turi būti aiškiai įvardyta problema ir pasirinktas geriausias jos sprendimo būdas. Tuomet finansavimas tampa priemone gerai idėjai įgyvendinti.
Geras sprendimas – organizacijos darbo dalis
Dirbdamas UAB „Kretingos vandenys“ vadovu kartu su įmonės komanda ieškojau būdų mažinti elektros sąnaudas, vandens nuostolius ir efektyviau valdyti didelį infrastruktūros tinklą.
Vienas sprendimų buvo žaliosios elektros energijos įsigijimas iš saulės parko. Numatyta 1 tūkst. 250 kW galia turėjo padengti apie 45 procentus metinio įmonės elektros poreikio ir gerokai sumažinti su elektros vartojimu susijusias CO₂ emisijas.
Kitas svarbus žingsnis – vandens tinklų GIS žemėlapis ir duomenų valdymo sistema. Paprastai tariant, informacija apie vamzdynus tapo ne archyve gulinčiais brėžiniais, o kasdieniu darbo įrankiu. Sistema padeda greičiau rasti tinklus, planuoti darbus, fiksuoti gedimus ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus.
Svarbiausia, kad įmonės specialistai šią sistemą toliau naudoja ir tobulina. Tai rodo, jog geras sprendimas nepriklauso vienam žmogui ar vienai vadovo kadencijai. Jis tampa organizacijos darbo dalimi.
Nė vienas vadovas pats nekeičia vamzdžių, neprižiūri katilų ir neanalizuoja visų sistemos duomenų. Ilgalaikį rezultatą sukuria profesionali komanda, aiškus tikslas ir nuoseklus darbas.
Daug projektų – viena kryptis
Tas pats principas gali būti taikomas ne tik atskiram siurbliui, katilui ar saulės elektrinei, bet ir visam Savivaldybės projektų portfeliui.
Neseniai viešai paminėtas skaičius, kad Kretingos rajono savivaldybė šiemet administruoja 464 projektus, parodo didelį rajono veiklos ir atsiveriančių galimybių mastą. Kai iniciatyvų tiek daug, dar svarbiau jas matyti kaip bendrą visumą ir susieti su ilgalaikiais rajono tikslais.
Projektų portfelio valdymas padėtų juos grupuoti pagal svarbiausias kryptis, vertinti planuojamą naudą, poveikį, įgyvendinimo terminus ir būsimas išlaikymo sąnaudas. Tai palengvintų specialistų darbą, padėtų vadovams priimti sprendimus, o gyventojams – aiškiau matyti, kaip atskiri projektai keičia visą rajoną.
Projektai yra priemonės strateginiams pokyčiams pasiekti. Jų tikroji vertė atsiskleidžia tada, kai kelių, viešųjų erdvių, švietimo, socialinės apsaugos, vandentvarkos ir energetikos iniciatyvos papildo viena kitą ir juda ta pačia kryptimi.
Tuomet 464 projektai tampa ne tik įspūdingu skaičiumi, bet ir galimybe sukurti kelis didelius, žmonių kasdienybėje juntamus pokyčius.
Kretinga 2030 metais
Kretingos rajono strateginiame plane įrašyta ambicija iki 2030 metų tapti Vakarų Lietuvos gerovės kraštu, kuriame darniai sąveikauja vietos bendruomenė ir gamta. Šią kryptį dabar svarbu paversti aiškiais ir žmonėms suprantamais tikslais.
Kuo Kretingos rajonas turėtų išsiskirti būdamas tarp Klaipėdos ir Palangos? Kaip išnaudoti šią išskirtinę vietą, kad žmonės čia norėtų gyventi, auginti vaikus, dirbti ir kurti verslus? Kaip užtikrinti, kad kokybiškos paslaugos būtų vienodai prieinamos Kretingoje, Salantuose, Darbėnuose ir mažesnėse rajono gyvenvietėse?
Atsakę į šiuos klausimus galėtume išskirti kelis svarbiausius pokyčius, aplink kuriuos būtų telkiami projektai, investicijos ir žmonių pastangos. Tuomet kiekvienas naujas sprendimas papildytų bendrą rajono paveikslą.
Kretinga turi stiprių bendruomenių, kompetentingų specialistų, veikiančių Savivaldybės įmonių ir daug pradėtų darbų. Turime gerą pagrindą tolesniam augimui. Svarbiausia šias galimybes sujungti į vieną aiškią kryptį, dėl kurios galėtų susitarti bendruomenės, verslas, specialistai ir rajono vadovai.
Tam reikia patirties, noro veikti ir gebėjimo telkti žmones bendram rezultatui.
Vadovaudamas infrastruktūros įmonėms mačiau, kaip idėjos tampa realiais darbais ir kaip svarbu, kad priimtų sprendimų naudą žmogus jaustų ne vieną dieną, o daugelį metų.
Strateginiai sprendimai žmonėms dažniausiai pasitarnauja tyliai – mažesne sąskaita, patikimesne paslauga, sutaupytu laiku ar didesniu saugumu. Jų vertė matuojama ne pristatymų skaičiumi, o ilgalaikiu rezultatu.
Ne prie kiekvienos geros investicijos kerpama juostelė. Ir gerai – juostelė perkerpama per minutę, o atsakingai suplanuoto sprendimo naudą žmonės jaučia daugelį metų.