Kuo pats smirdi, tuo kitus tepi

Tiktai tariamam atkirčiui ne mano bendrapavardį reikėjo pasitelkti. Labiau jau būtų pritikę Vilmai Preibienei paaiškinti, kodėl jau tris mėnesius ji ignoruoja pasikeitusią Vietos savivaldos įstatymo nuostatą, kad vidaus audito tarnybos darbuotojai nėra valstybės tarnautojai, o nuo šių metų pradžios turi dirbti pagal darbo sutartis.
Tačiau kažkodėl tai ėmėsi aiškinti Savivaldybės administracijos pareigybėms jokios įtakos neturintis mano kolega Darius Petreikis. Neįvardinti teisininkai (ar tik ne Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja Daiva Vaikėnienė?) jį perspėja, kad, įgyvendinant valstybės tarnybos reformą, priimti teisės aktai gali būti taikomi tik steigiant naujas pareigybes ir negali būti taikomi atgaline data.
Apie kokią atgalinę datą kalba bendrapavardis, kai pasikeitusi įstatymo nuostata aiškiai nurodo, nuo kurios datos keičiasi valstybės tarnautojo statusas, nekreipiant dėmesio, kada jis buvo priimtas į darbą.
Nežinia, kokie teisininkai perspėjo D. Petreikį, tačiau man atsiųstame Viešojo valdymo agentūros išaiškinime be jokių interpretacijų pasakyta, kad, įsigaliojus Lietuvos valstybės tarnybos pokyčiams, Savivaldybės administracija turėjo pakeisti Centralizuoto vidaus audito skyriaus darbuotojų pareigybes dar iki įstatyme nustatyto termino 2026 m. sausio 1 d.
O tai, kad liepą gali būti pritarta naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektui, nieko nekeičia. Gali būti pritarta, o gal ir nepritarta. Tačiau šiuo metu įstatymo reikalavimas yra toks ir jį privalu vykdyti.
Kaip teigė D. Petreikis, priėmus naujos redakcijos įstatymą, valdininkės atleidimas galimai būtų neteisėtas ir beprasmis. Apie kokį atleidimą kalbama, jei, vykdant dabar galiojančio įstatymo nuostatą, Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja liktų dirbti ir toliau, pasirašius darbo sutartį.
Nuo blogojo G. Petreikio neva apgynęs Vidaus audito skyriaus vedėją, gerasis D. Petreikis ėmėsi puolimo. Juk žinia, kad tai – geriausia gynyba.
Savivaldybei teiktiems su manimi susijusių visuomeninių organizacijų planuojamų renginių projektams „kraštietis“ meta įtarimo šešėlį ir leidžia suprasti, kad prie vidaus audito skyriaus vadovės „kabinėjuosi“ bandydamas pridengti šių organizacijų, o tuo pačiu ir savo kailį, nes vidaus audito skyrius vykdo šių projektų kontrolę.
Per porą dienų nuo mano straipsnio paskelbimo, D. Petreikis Savivaldybės administracijoje kažkaip neįtikėtinai greitai (sprendžiu iš darbo Taryboje patirties, kai iš administracijos prašomos informacijos tenka laukti ir mėnesius, būna, kad jos išvis negauni) surinko visą informaciją apie mano vadovaujamų viešųjų įstaigų teiktus projektus. Įsibėgėjęs jis pakelė net 2022 m. Savivaldybei teiktą projektą, kai aš net nebuvau Tarybos narys. Ir projektams gautas finansavimas koks įspūdingas: 2022 metais – 1,2 tūkst. eurų, 2023 m. dviejų projektų įgyvendinimui – 1,1 tūkst. eurų, pernai – 1,4 tūkst. eurų. Ir lyg didžiausią pažeidimą nurodo, kad du projektai liko neįgyvendinti. Šiems projektams skirti pinigai buvo grąžinti atgal į Savivaldybės biudžetą.
Visi teikti ir įgyvendinti renginių projektai D. Petreikio vadinami „biudžeto lėšų žvejybos schema“, tarsi šių projektų įgyvendinimas nieko nekainavo, juos vykdė ne visuomenininė organizacija, o tuos gautus biudžeto pinigus aš pasisavinau. Čia pat ir D. Petreikio numestas įtarimas – „kas žino, ar politiko už mokesčių mokėtojų pinigus vykdomi projektai įgyvendinti tinkamai, o lėšos panaudotos teisėtai?“
Nereikia spėlioti, kas žino – aišku, kad D. Petreikis, kuris jau numano, kad auditoriai man lipa ant kulnų, ir jų net aktyviai stengiuosi atsikratyti. Jei jau aš taip stengiuosi atsikratyti auditoriais, tai D. Petreikis, ko gero, žino, kad auditoriai jau tikrina projektus ir kokia bus patikrinimo išvada.
Keista, kad, kaip Tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas, aš apie tai nieko nesu girdėjęs, o štai gerasis Petreikis jau nujaučia. Iš kur? Panašu, kad kolegos Tarybos nario Sauliaus Šopagos įvardinta grėsmė rajonui dėl administracijos ir Tarybos daugumos susiliejimo į vieną politinį darinį, atsiskleidžia vis labiau.
Per dvi dienas nuo mano straipsnio paskelbimo „Pajūrio naujienose“ mano bendrapavardis interneto okeane spėjo susirasti net 2021 metų mano vestą „Tėisē – švėisē“ laidą, kurioje priekaištavau Tarybos narei V. Valančiutei, kad ši dalyvavo ir laimėjo Savivaldybės įmonės skelbtą pirkimą dėl viešųjų ryšių paslaugų teikimo.
D. Petreikis tai tapatina su mano vadovaujamų viešųjų įstaigų projektų teikimu. Negi politikos senbuvis nebeskiria Tarybos narės gaunamo netiesioginio darbo Savivaldybės įmonėje nuo mano teikiamų projektų renginiams organizuoti?
Kelti abejones, ar teisėtai panaudoti su manimi susijusių visuomeninių organizacijų projektams skirti pinigai, „Kretingos kraštas“ pasirinko tikrai netinkamą autorių. Prokuratūra jau nustatė, kad D. Petreikis praėjusioje kadencijoje savinosi Tarybos nario veiklai skirtas biudžeto lėšas.
Ir čia be jokių galimai. Prokurorai tai pateikė, kaip nustatytą faktą. D. Petreikis Savivaldybei teiktais kvitais prašė kompensuoti išlaidas už kurą beveik 97 tūkst. km atstumui, nors per kadenciją savo automobiliu galėjo nuvažiuoti tik apie 40 tūkst. km. Taip pat
D. Petreikiui nepagrįstai buvo kompensuotos išlaidos už telefono įsigijimą ir įrangą. Teismo prašoma Savivaldybės naudai iš D. Petreikio priteisti 8 tūkst. 283 eurus.
Čia tau ne po tūkstantėlį, skirtą pagal visus teisės aktus viešiems renginiams, kuriuose dalyvavo šimtai Kretingos rajono gyventojų, organizuoti.