Vaikų žaidimų aikštelės: kiekybė yra, laikas kalbėti apie kokybę

Šiandien vaikų žaidimų aikštelių suvokimas keičiasi. Žmonės nebeieško nykių vietų, kuriose stovi tik pora sūpynių ir čiuožykla. Lankydamiesi kituose miestuose ar svečiose šalyse matome, kad žaidimų aikštelės tampa šeimų laisvalaikio erdvėmis, vaikų socializacijos vietomis, miesto gyvybės dalimi ir net tam tikru rodikliu, lemiančiu miesto patrauklumą jaunoms šeimoms.
Apsižvalgę po Kretingą galime suskaičiuoti ne vieną vaikų žaidimų aikštelę. Pastauninko parke ir šalia jo turime net tris erdves, Jauryklos parke išsidėsčiusios taip pat trys zonos su žaidimų elementais, turime aikštelę prie vieno Kretingos muziejaus parko tvenkinių, žaidimų erdvę Lapyno kvartale, Bajorų kvartale neseniai atsirado keletas įrenginių vaikams, viena bendruomenė prie Akmenos upės taip pat kuria erdvę mažiesiems. Galiausiai vienoje gražiausių miesto vietų – Akmenos upės salelėje – yra šiek tiek atnaujinta vaikų žaidimų aikštelė.
Atrodytų, kad kiekybės turime pakankamai. Galėtume užsidėti formalią „varnelę“, kad miestas padengtas vaikų žaidimų aikštelėmis. Tačiau ar turime kokybę? Mano įsitikinimu, būtent čia ir slypi pagrindinė problema. Daugelis šių pavienių aikštelių turi visiems jau pabodusius įrenginius, jose trūksta inovatyvių ir įtraukių sprendimų, modernumo. Tokios vietos dažniausiai tampa tik trumpam sustojimui, bet ne erdve, į kurią norėtųsi sugrįžti.
Šiandien šeimos renkasi vietas, kuriose galima praleisti daugiau laiko. Daugelis augina skirtingo amžiaus vaikus, todėl ieško erdvių, kur veiklos rastų ir penkiametis, ir dešimtmetis. Nes ten, kur smagu mažajam, vyresniam vaikui dažnai nebėra ką veikti – ir atvirkščiai. Mes su šeima taip pat ieškome tokių vietų, kuriose vaikams būtų įdomu, o mes su vyru galėtume ne tik pasėdėti ant suoliuko. Tebūnie tai moteriškas požiūris, bet man svarbi ir graži, estetiška aplinka.
Manau, kad dabartinės aikštelės, kuriose stovi vos keli įrenginiai, skatina tik trumpalaikius apsilankymus ir netampa priežastimi sugrįžti. Tą parodė ir praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose pasirodžiusi laikraščio „Pajūrio naujienos“ surengta apklausa, kurioje žmonių buvo klausiama, ar Kretingai reikia modernios vaikų žaidimų aikštelės. Gyventojai įsitraukė itin aktyviai, akivaizdu, kad tema rezonuoja. Jeigu žmonės patys sako, kad tokios erdvės reikia, vadinasi, poreikis yra labai aiškus. Gyventojai nori ne kosmetinių pataisymų, o naujos kokybės vaikų erdvių.
Būkime realistai – ant kiekvieno kampo modernios žaidimų erdvės nepastatysi. Reikia aiškios vizijos, kur tokia vieta būtų tinkamiausia. Mano nuomone, miesto traukos vieta turi būti centrinėje miesto dalyje. Žinoma, pačiame centre rasti erdvę sudėtinga, ypač, kai įstrigusi galima aikštės rekonstrukcija, ir projektai atsidūrę nežinioje. Todėl manau, kad tokia vieta galėtų tapti Akmenos upės salelė. Tai patraukli lokacija netoli centro, išskirtinė ir žalumos kupina vieta, turinti daug potencialo tapti pagrindine miesto šeimų erdve.
Tačiau vien geros vietos nepakanka. Reikia ir turinio. Tokia erdvė privalėtų turėti skirtingų amžiaus grupių zonas. Lankydamasi panašiose vietose visada pastebiu, kad vaikus labiausiai traukia aktyvios erdvės – laipiojimo konstrukcijos, ilgesnės ir įvairesnės čiuožyklos, kliūčių ir balansavimo trasos. Tokius dalykus labai mėgsta ir mano trys sūnūs.
Vandens elementai – fontanėliai ar purškiamo vandens zonos – vasarą taptų tikru traukos centru. Vyresniems vaikams taip pat reikėtų aktyvesnių sprendimų: mini lauko batutų, laipiojimo sienelių, grupinių sūpynių ar kitų modernesnių įrenginių.
Žinoma, nereikėtų pamiršti ir tėvų. Norėtųsi poilsio vietų suaugusiesiems. Ar nebūtų smagu pagulėti hamake, kol vaikai dūksta? Puikiai tiktų ir vieta šeimų iškyloms – galbūt pavėsinė ar erdvė, kur būtų galima išsikepti kažką ant laužo.
Tiesa, vienas klausimas vis dėlto kyla – ar salelė pakankamai saugi, kai ją supa vanduo? Asmeniškai manau, kad vieta yra saugi, tačiau diskutuoti apie papildomus saugumo sprendimus tikrai galima. Pavyzdžiui, apie tvoreles ar kitus elementus, kurie atskirtų vaikų zonas nuo vandens.
Laikausi nuomonės, kad miestą reprezentuoja ne administraciniai pastatai, o vietos, kuriose vakarais pilna šeimų ir vaikų dūzgesio. Šeimos miestus renkasi pagal gyvenimo kokybę, joms svarbi aplinka. Tikiu, kad tokio objekto atsiradimas kurtų patrauklesnį Kretingos įvaizdį ir tiesiog džiugintų vaikus auginančius žmones.
Augant miesto biudžetui ir jam pasiekus rekordinius 100 mln. eurų, svarbu nusimatyti aiškias prioritetines kryptis. Viena jų, mano manymu, turėtų būti šeimoms patraukli infrastruktūra. Tam reikia tik šiek tiek ambicingesnio požiūrio. Gana vien remontuoti ir renovuoti. Galbūt atėjo metas kurti naujus objektus?
Suprantama, kad tai nebūtų daugiamilijoninis projektas, kaip planuojamas Akmenos upės pakrančių takas, tačiau tikiu, kad žmonių ir šeimų tokia vieta pritrauktų ne ką mažiau.