Ir pradedantiems, ir ekstremalams
Dviratininkai netrukdys pėstiesiems, vaikščiojantiems pamėgto Jauryklos parko takais, vedančiais ligi Akmenos upės, nes dviračių trasos prasidės aukščiau nuo šios vietos – kalvotame upės šlaite. Į kalnų parką bus įvažiuojama iš trijų specialiai įrengtų takų iš Mėguvos gatvės.
Trijų lygių trasos bus pritaikytos visiems dviračių sporto mėgėjams – tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiesiems. Mažo sudėtingumo trasa bus apie 900 m ilgio ir 1,5 m pločio. Kliūtys šioje trasoje išdėstytos taip, kad būtų užtikrintas saugus pradedančiųjų dviratininkų judėjimas tolygiu greičiu, vengiant staigaus stabdymo ar įsibėgėjimo zonų.
Vidutinio sudėtingumo šuolių trasa bus 1,2 m pločio ir apie 600 m ilgio. Joje bus įrengta kalnelių, viražų, medinių ir akmeninių kliūčių ruožų. Sudėtingiausia trasa bus siauriausia – vos 1 m pločio, jos ilgis – ne mažiau kaip 220 metrų. Čia bus stačių įkalnių ir nuokalnių tiems, kurie mėgsta šuolius dviračiais. Jungiamieji trasų takai nuo Mėguvos gatvės, vedantys į kalnų dviračių parką, bus apie 1,5 m pločio ir 600 m ilgio.
Parke numatytos ir trys poilsio vietos, informaciniais stendai ir ženklai, nurodantys trasų sudėtingumą. Žaliai pažymėtu, vadinasi, paprasčiausiu taku, galės žmonės vaikštinėti, išskyrus sudėtingiausias trasas, taip pat per organizuotus sporto renginius.
Darbus stabdė gili žiema
Kalnų dviračių parko įrengimo darbus atlieka patirties šioje srityje Lietuvoje ir užsienyje turinti mažoji bendrija „Dirtas“ iš Panevėžio. Jos vadovas Algis Ribikauskas sakė, kad anksčiau 10 metų vykdė dviračių infrastruktūros projektus užsienyje, ypač Šveicarijoje, Lietuvoje per pastaruosius metus įgyvendino projektus Vilniuje, Tauragėje, Šilalėje. Užbaigus kalnų parką Kretingoje, jų jau laukia panašios užduotys Telšiuose ir Klaipėdoje.
Pasak įmonės vadovo, Kretingos kalnų dviračių parko trasos tiks visų rūšių dviračiams, nes galima bus pasirinkti, kuria trasa važiuoti. Trasos užsidarys į bendrą ratą, bet įveikti jas galima bus skirtingais takais.
„Jau atlikome didžiąją dalį darbų, ir lengvoji trasa jau kone užbaigta. Ligi tol teko išsivalyti teritoriją: vieta buvo labai tankiai užžėlusi krūmynais. Nors turėjome leidimą, tačiau nenupjovėme nė vieno vertingo medžio, nes patys esame gamtos mėgėjai: mūsų principas toks – jeigu yra medis ar įdomus akmuo, juos galima apvažiuoti. Ne mažiau sudėtinga buvo ir suformuoti reljefą“, – kalbėjo A. Ribikauskas, akcentuodamas, kad darbai priklausantys nuo gamtos sąlygų. – Buvome suplanavę peržiem išsivalyti tankumyną, bet Kretingos rajone iškrito gausiausiai sniego visoje Lietuvoje, ir negalėjome pradėti darbų. Sustabdėme sutartį, todėl darbai šiek tiek nusikėlė į vasarą. Per polaidį ir lietų, važinėdami su technika per purvą, taip pat pridarytume daugiau žalos negu naudos. Pjovimo darbus privalėjome atlikti ligi paukščių perėjimo pradžios. Bet pavasaris šia prasme mums buvo dėkingas.“
Smalsiausi – apylinkių vaikai
A. Ribikauskas pasakojo, kad iškirstus krūmynus susmulkino vietoje ir panaudojo trasose, akmenis – taip pat. Suformuotos trasos klojamos panaudojant vietines gamtines medžiagas: čia – labai geras molis, jis stabilizuojamas kalkių ir cemento mišiniu, kuris suriša paviršių ir yra atsparus vandeniui. Dar liko įrengti didžiąją dalį sudėtingiausių takų ir kai kur parką apželdinti.
„Kiekvienas trasų metras turi būti apgalvotas. Mūsų bendrija – tai bendraminčių trijulė, be manęs, dar Vilius Bareikis ir Marius Stonkus – esame dviratininkai, su tuo sportu suaugę nuo vaikystės. Gerai žinome ir išmanome, ko reikia dviratininkams. Atėję iš to sporto, išsyk iš entuziastų gauname atgalinį ryšį – ko jie tikisi ir ko laukia, kad atitiktų jų poreikius. Kretingos rajono savivaldybė, pakvietusi mus įrengti šį parką, pasitikėjo, leido į trasas įtraukti naujų elementų“, – darniu bendradarbiavimu pasidžiaugė bendrijos vadovas.
Pajuokaudamas, kad smalsiausiai jų darbus stebi ir vertina aplinkinio kvartalo vaikai, jau atlėkę dviračiais išbandyti lengviausią trasą, įmonės vadovas staiga sukluso, išvydęs šviežiai nupjautus tris medelius: „Vakar to nebuvo.“ Ir staiga prisiminė, kad patys, kasdami žemę, atrado surūdijusį pjūklą, kurį pasidėjo netoliese: „Matyt, bus radę ir išbandę“. Ant sutvirtinto dviračių tako pasimatė ir pirmasis grafitis.
Vaikščiojant jau įrengtu taku, laukė ir kita staigmena – saulės atokaitoje susirangęs žaltys: „Jų matėme bent kelis, šis galbūt gražiausias. Mus kelintą dieną lydi strazdas, juokaujame, kad šį paukštį jau prisijaukinome. Dar gandras staipinėja, visiškai nekreipdamas į mus dėmesio“, – nuotaikingai į eilinę darbo dieną santarvėje su gamta žvelgė A. Ribikauskas.
Savivaldybė šiam kalnų dviračių takui įrengti iš rajono biudžeto skyrė 120 tūkst. Eur. Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė, buvusi viena jo iniciatorių, teigė, kad kalnų dviračių parko idėja Savivaldybėje nebuvusi nauja: kretingiškiai kelerius metus intensyviai balsavo už jo idėją pagal Gyventojų iniciatyvų projektą, tačiau vis pritrūkdavo balsų.
„Pernai Kretingoje vykdant Jaunimo metams skirtus projektus, pamanėme, kad kalnų dviračių parkas būtų inovatyvus, jaunimo poreikiams įgyvendintas projektas ir Strateginio planavimo posėdyje jis buvo patvirtintas, lėšų numatant iš rajono biudžeto“, – akcentavo V. Jakumienė.
Jos žiniomis, Kretingos mieste būtų įrengta ilgiausia trasa visoje šalyje, skirta važinėti kalnų ir kitais dviračiais, išskyrus BMX dviračius – šio sporto entuziastams įrengta rampa Pastauninko parko viršukalnėje.
