Verslininkai tikino esantys beviltiškoje situacijoje: nukirstų medžių medieną iš miško išvežti turi nedelsdami, per 2–3 savaites, kitaip mediena suges, tačiau pagal ligi šiol galiojusią tvarką Kretingos rajono savivaldybės leidimo tam negavo. Pastaruosius 3 metus, verslininkams prašant, sutartam laikotarpiui, kol vežama mediena, ženklas būdavo uždengiamas. Dėl tokios galimybės anksčiau buvo sutarta su Savivaldybės Eismo saugumo komisija, leidžiant medieną išvežti, kai sunkiasvoris transportas mažiausiai žaloja kelio dangą – yra išėjęs pašalas, nusistovėję sausi orai. Šią gegužę verslininkai Savivaldybės leidimo negavo. Kito kelio, aplenkiant Ąžuolų gatvę, kaip patvirtino M. Rimgaila, medienai išvežti nėra.
Leidimo nedavusi Savivaldybės valdžia aiškina ginanti viešąjį interesą, nes sunkiasvorio transporto eismui Ąžuolų gatve prieštarauja „Ąžuolo“ sodininkų bendrija, kurios nariai pridėjo savo lėšų gatvei tvarkyti, asfaltuoti.
Ąžuolų gatvė nuo Šiaulių–Palangos plento veda į „Ąžuolo“ sodininkų bendriją, kurioje, bendrijos pirmininkės Raimondos Šakalienės teigimu, šiandieną nuolatinai gyvena per 70 šeimų. Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė, akcentavusi, kad „Ąžuolo“ sodininkų bendrijos teritorija yra privačių miškų apsuptyje, taip pat patvirtino, jog medienai išvežti kitų kelių nėra.
Sunkiasvorį transportą ribojantis ženklas Ąžuolų gatvės pradžioje buvo pastatytas bendrijos prašymu, jam pritarė Savivaldybės Eismo saugumo komisija. Verslininkai dėl jų veiklą varžančio kelio ženklo kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją. Komisija nusprendė, kad ženklą Savivaldybė turi panaikinti. Nesutikdama su tokiu komisijos sprendimu Savivaldybė galėjo jį skųsti teismui, tačiau to nepadarė. Taigi verslininkams palankus Administracinių ginčų komisijos sprendimas lyg ir tebegaliotų. Po Administracinių ginčų komisijos sprendimo Eismo saugumo komisija nutarė ženklą palikti, jį uždengiant medienos išvežimo laikui verslininkams paprašius.
Sunkiasvorio transporto eismą Ąžuolų gatve ribojančio ženklo buvo išvis nelikę, kai vyko dviračių tako palei plentą statyba. Anot M. Rimgailos, ženklas atsirado vėl, kai šį pavasarį verslininkai Savivaldybei pateikė jau įprastą prašymą dėl ženklo veikimo ribojimo. „Prašėme leidimo medienai išvežti nuo šių metų gegužės 18 d. iki birželio 30 d. Vietoj leidimo gegužės 20 d. pastatė ženklą“, – sakė M. Rimgaila. Verslininkas paaiškino, kad veždami medieną niekada nevažiuoja per „Ąžuolo“ sodus, o Ąžuolų gatve tik apie 500 metrų, kol pasiekia plentą.
M. Rimgaila teigė, kad, neturėdami kitos išeities ir toliau pažeis ženklo reikalavimą, gabendami medieną mokės baudas ir kreipsis į teismą, kad Savivaldybė atlygintų jų patirtus nuostolius.
M. Rimgaila, L. Rimgailė išeities iš tokios aklavietės ieškoti bandė praėjusį trečiadienį nuvykę pas Savivaldybės merą Antaną Kalnių, kuris yra ir Eismo saugumo eismo komisijos pirmininkas. Birželio 3 d. organizuojamas Eismo saugumo komisijos posėdis, dalyvauti kviečiami sodininkų bendrijos „Ažuolas“ atstovai, miškų savininkai. S. Jazbutienė, kuri yra ir šios komisijos narė, akcentavo, kad ligi šiol pavykdavo susitarti dėl medienos vežimo Ąžuolų gatve. „Visur reikia rasti kompromisą, tikiuosi, kad bendromis pastangomis šią problemą išspręsime“, – viltį išreiškė ji.
R. Šakalienė akcentavo, kad Ąžuolų gatvė yra Savivaldybės, ir Savivaldybė sprendžia dėl eismo šia gatve, ne „Ąžuolo“ sodininkų bendrija, tačiau kelią branginanti bendruomenė negali būti palikta nuošalyje, turi būti atsižvelgiama ir į čia gyvenančių žmonių interesus.
Nesibaigia konfliktas dėl medienos vežimo Ąžuolų gatve (5)
Kito kelio medienai išvežti neturintys verslininkai yra priversti nepaisyti transporto svorį ribojančio ženklo Ąžuolų gatvėje.
Miško valdų savininkai Marius Rimgaila, Laima Rimgailė, Ričardas Giedrimas medieną iš savo miškų šiomis dienomis veža nepaisydami sunkiasvorio transporto eismą Ąžuolų gatve, kuri jungia sodininkų bendriją „Ąžuolas“ su Šiaulių–Palangos plentu, ribojančio ženklo.
5 thoughts on “Nesibaigia konfliktas dėl medienos vežimo Ąžuolų gatve”
Parašykite komentarą
Susiję straipsniai
Sugadinta gatve po išvezimo privalo atstatyti.
O aš R. Šakalienei taip pat norėčiau akcentuoti, su visa pagarba, kad po 2 metų (jei ir tiek tvers) galėsite keisti tą asfaltą iš savivaldybės lėšų. Jau galite nusimatyti 😉
Sodininkai patys dėjosi savo lėšomis prie šio kelio asfaltavimo, ir prašymą uždėti ribojimą 20t tikrai ne sau užsidėjome, kad negalėtų kokių statybinių parsivežti, o šiems miškų savininkams, kurie užsimojo visą mišką aplinkui išpjauti plynai. Dar klausimas, kaip dėl miško ekosistemos, viskas suniokota, tiek perinčių paukščių kizdų! Turėjome mes melėdą savo miške, spėju nebeturėsime…
Kitas klausimas, tepalo didžiausia bala (ne dėmelė,palašėjusi, o išpilta) ir plasmasės bakeliai pamesti…
Kelią didžiulį susirūpinimą mūsų valdžios priimti įstatymai!
Pasidomėjęs atliekamais kirtimais šioje vietoje, sužinojau, kad atliekamas 4-osios grupės ūkinių miškų kirtimas. Tai nėra vien tik naudos siekimas – tai kompleksinis miškų tvarkymo instrumentas, skirtas užtikrinti ilgalaikį miškų sveikumą, atsparumą ir tvarų medienos tiekimą. Šios kategorijos miškai dažnai turi mažesnę medžių vertę arba prastėjančią sveikatą, todėl racionalus kirtimas leidžia pašalinti susilpnėjusius, ligotus ar konkurencinius medžius, suteikiant likusiems galimybę augti sveikiau ir produktyviau. Tokiu būdu pagerinama bendroji miško struktūra, didėja biologinė įvairovė tose vietose, kur po kirtimo paliekamos atviros pievinės ar atsinaujinimo erdvės. Svarbu paminėti, kad visuomenė dažnai aktyviai priešinasi plyniesiems kirtimams 4-osios grupės miškuose. Dalis to prieštaravimo kyla iš to, jog gyventojai privačias valdas traktuoja kaip savo „nuosavą“ mišką – vietą, turinčią emocinę, rekreacinę ir kraštovaizdžio reikšmę, o ne tik kaip ekonominį išteklių. Dėl to net ir teisėti, reglamentuoti plyni kirtimai gali sulaukti stiprios visuomeninės reakcijos: protestų, skundų ar spaudimo atšaukti leidimus. Ši socialinė dimensija pabrėžia geros komunikacijos, įtraukties ir skaidrumo būtinybę – aiškinti kirtimų poreikį, parodyti ilgalaikę naudą. Ekonominiu požiūriu 4-osios grupės kirtimai suteikia vietos bendruomenėms stabilų medienos tiekimą, darbo vietas. Tai ypač svarbu regionuose, kur miškų pramonė yra svarbi vietos ekonomikai. Tvariai planuojami ir vykdomi ūkinių miškų kirtimai užtikrina, kad medienos ištekliai būtų naudojami racionaliai, o miškai galėtų regeneruotis – taip sudaroma galimybė ir ateities kartoms naudotis miško naudomis. Aplinkosauga ir rizikų valdymas yra dar vienas svarbus argumentas. Kirtimai, atliekami pagal miškotvarkos projektus ir ekologines rekomendacijas, padeda sumažinti gaisrų, kenkėjų plėtros ir ligų riziką. Pašalinus silpnus ar tankius medžių plotus, gerėja oro cirkuliacija ir šviesos patekimas jauniems medynams, o tai skatina natūralų atsinaujinimą arba palengvina dirbtinį atžalynų įveisimą.
IV grupės kirtimai pagerina medynų sveikatą ir struktūrą.
Jie užtikrina tvarų medienos tiekimą ir vietos ekonomikos stabilumą.
Teisingai planuojami kirtimai mažina ekologines rizikas.
Laikantis aplinkosauginių reikalavimų, kirtimai gali prisidėti prie biologinės įvairovės ir ilgalaikio miškų išsaugojimo.
Visuomenės pasipriešinimas plyniesiems kirtimams kyla, nes žmonės privačias valdas laiko savo mišku.
Parodėt, kad mokat naudotis AI, o dabar papasakokit kaip jaučiasi paukščiai, kai jiems neleidžiama išvesti jauniklių? Ar tai jau ne taip svarbu, nes nėra ką parduoti ?
Būtų įdomu sužinoti kada šito miškelio paskirtis pakeista į višiškai niekinę? Ar tik ne po to, kai iš buvusių savininkų viską supirko rimgaila? Jiems negalioja nei paukščių perėjimo laikas, nei kelio ženklai. Kažkas patvarko taip, kad tik šitiems būtų patogu. Lauksim KARMOS, nes įstatymai tik kitiems.