Informacijos nusiurbimo efektas – pavojingas
Šiandienos žiniasklaida veikia „tobulos audros“ sąlygomis. Tradiciniai redakcijų pajamų modeliai griūva, o dirbtinis intelektas (DI) ir didžiosios skaitmeninės platformos perrašo žaidimo taisykles, tad kyla esminis klausimas: išsaugosime patikimą žiniasklaidos turinį ar paliksime visuomenę informaciniame vakuume ir tuo atversime kelią nepatikrintiems faktams ir dezinformacijai sklisti?
Skaitmeninėje erdvėje plintantis DI sukurtas melas reikalauja dar kruopštesnio faktų tikrinimo, o tai reikalauja ir papildomų finansinių resursų. Kokybiška, patikrinta informacija šiandieninėje geopolitinėje situacijoje yra ir svarbus nacionalinio saugumo elementas.
Dauguma regioninės spaudos leidinių turi savo naujienų portalus, kuriems taip pat gresia DI informacijos nusiurbimo efektas. Žmonės, naudodamiesi DI informacija, kartais net nesusimąsto, kad tos žinios yra kaupiamos ir apibendrinamos būtent iš naujienų portaluose, laikraščiuose paskelbtų žinių, kurias renka, sistemina žurnalistai. Šis darbas kainuoja, o DI skaitmeninės platformos korespondentų paskelbtas žinias akumuliuoja net neatsiklausdami. Dirbtinio intelekto vartotojai džiaugiasi, kad atseit gauna nemokamą informaciją, bet juk išmintis byloja, kad tik spąstuose sūris nemokamas.
„Jei vietinė žiniasklaida bus finansiškai palaužta skaitmeninių milžinų, kurie be skrupulų savinasi žurnalistų parengtą informaciją, jos vietą užpildys pigi, manipuliatyvi propaganda. Pastaruoju metu itin nuvertinama žurnalisto profesija, o juk būtent žurnalistai yra faktų tikrintojai, kokybiško turinio kūrėjai. Labai sunkiai regioninės redakcijos dirbame, daug turime atsakomybių, o skaitmeninėje erdvėje daroma tai, kas norima, o dar ir be jokių susitarimų, finansinio indėlio pasisavinama mūsų autorystė“, – neramiomis mintimis dalijosi Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkas Alvydas Balčiūnas.
Didžiosios platformos – „Google“, „YouTube“, „Meta“ ir kt. – tapo pagrindiniais informacijos vartais, tačiau jos pasiima liūto dalį reklamos pajamų, kurios svarbios redakcijoms. Tradicinė žiniasklaida kuria vertę, o platformos ją monetizuoja, vadinasi, žurnalistų autorinius darbus paverčia tik savo pelnu arba pajamų šaltiniu. Pasak A. Balčiūno, Medijų rėmimo fondo parama žiniasklaidai šiuo atveju galėtų tapti ne privilegija, o būtina kompensacija už rinkos iškraipymus, leidžiančia išgyventi ir regioninei žurnalistikai.
Generatyvinis DI mokosi iš profesionalių žurnalistų tekstų, tyrimų ir analizių, dažnai nepateikdamas nuorodų ir, deja, nemokėdamas už autorinį darbą. Tai kuria pavojingą precedentą: DI įrankiai pateikia galutinį atsakymą vartotojui, skaitytojui, tad jie kuo toliau, tuo labiau nebeskaito laikraščių, nebeužsuka į naujienų portalus. „Be valstybės finansinės intervencijos per Medijų rėmimo fondą žiniasklaida praranda resursus kovoti su šia intelektinės nuosavybės erozija. Natūralu, kad mes žurnalistams už autorinius darbus, žurnalistinius tyrimus mokame atlygį, tai yra didelės finansinės išlaidos mažoms vietinių žiniasklaidos bendrovių redakcijoms. O grėsmė, kad skaitmeninės platformos mūsų sukurtą intelektinę nuosavybę pasiima mums nesumokėdamos nė grašio, jau yra akivaizdi“, – samprotavo A. Balčiūnas, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkas.
DI robotų aktyvumas – stulbinantis
Lietuvos Seimo liberalai siūlo suteikti galimybę Medijų rėmimo fondui paremti dėl dirbtinio intelekto ir skaitmeninių platformų poveikio finansinius praradimus patiriančią žiniasklaidą. Tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantys parlamentarai Simonas Kairys, Simonas Gentvilas ir Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Liberalų įsitikinimu, tarptautinių didžiųjų korporacijų valdomos skaitmeninės platformos keičia reklamos Lietuvos žiniasklaidoje rinką, mažina galimybes būti konkurencingiems ar, dar blogiau, lemia rinkos susitraukimą ir kai kurių žiniasklaidos priemonių išnykimą. „Mūsų siūlymas yra iš esmės atkreipti dėmesį į naujus finansinius iššūkius, su kuriais susiduria ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos žiniasklaida. Manyčiau, kad finansiniai praradimai iš principo kelia grėsmę žiniasklaidos egzistavimui Lietuvoje. Norėčiau išryškinti du momentus, kai dalis pajamų iš reklamos nuplaukia didžiosioms korporacijoms ir jų platformoms, pavyzdžiui, tokioms, kaip „Meta“, „YouTube“, „Google“ ir kt.“, – atkreipė dėmesį Seimo narys S. Kairys.
Savaitraščiui „Vakarų Lietuva“ parlamentaras S. Gentvilas akcentavo, kad tradicinė žiniasklaida yra lūžio taške ir rimtame pavojuje dėl dirbtinio intelekto informacijos nusiurbimo. „Lietuvos internetiniai portalai skundžiasi, kad pernai reklamos atvertimai portaluose pradėjo sistemingai mažėti, nes DI programos, tokios, kaip ChatGPT ir Gemini, informaciją iš portalų pasisemia tiesiogiai. Tai vyksta net iš užrakintų ir prenumeratorių erdvių“,– atkreipė dėmesį pašnekovas.
Jis dalijosi duomenimis, kad Europos Sąjungoje per paskutinį 2025 m. ketvirtį DI robotai tiesiog nusiaubė žiniasklaidą ir jų aktyvumas padidėjo net 63 proc. lyginant su III ketvirčiu. „Vadinasi, didieji IT banginiai pasinaudoja žiniasklaidos autorinėmis teisėmis ir kuria sau naudingą mokamą turinį. Tačiau už tai neatlyginama tradicinei žiniasklaidai. Tai negali tęstis, privalome rasti būdus apsaugoti autorius ir kūrėjus“, – įsitikinęs Seimo narys S. Gentvilas.
Regioninei spaudai reikalinga paspirtis
Atsakydamas į „Vakarų Lietuvos“ klausimą, kuo siūlymas suteikti galimybę Medijų rėmimo fondui paremti dėl dirbtinio intelekto ir skaitmeninių platformų poveikio finansinius praradimus patiriančią žiniasklaidą būtų reikšmingas būtent regioninei žiniasklaidai, ypač spaudai, parlamentaras akcentavo, kad didėjanti skaitmeninė informacinė vagystė, kuri apimtimi dvigubėja kas pusmetį, yra ypač pavojinga mažoms redakcijoms. „Todėl valstybė privalo stiprinti regioninę žiniasklaidą kompensuodama prenumeratos ir reklamos praradimus. Medijų rėmimo fondas yra vienintelis objektyvus instrumentas nešališkai finansuoti regioninę ir nacionalinę žiniasklaidą. Fondo parama atskiedžia ir ne visada skaidrias ir objektyvias sutartis su vietos savivaldybių administracijomis. Medijų rėmimo fondo lėšos privalo didėti kartais, vietoje to, deja, tvirtinant 2025 m. biudžetą, šiemet fondas net buvo laikinai sumažintas“, – atkreipė dėmesį parlamentaras S. Gentvilas. Jis įsitikinęs, kad svarbus Liberalų sąjūdžio frakcijos pasiūlymas svarstyti Seime bus pateiktas jau balandį. „Tikimės, kad ir bus priimtas šiemet. Tai leistų kitąmet Medijų rėmimo fondui remti nuo dirbtinio intelekto nukenčiančią Lietuvos žiniasklaidą. Kita vertus, Kultūros ministerija privalo per Briuselį įstatymiškai sukurti solidžius mokesčius tarptautinėms korporacijoms, kurios siurbia ir naudojasi vietos žiniasklaidos autorine informacija“, – įsitikinęs Seimo narys.
Tarptautinė patirtis: reali parama
Kol Lietuvos Seime dar tik siūloma padėti tradicinei žiniasklaidai išgyventi intelektinės nuosavybės erozijos sąlygomis, kai kuriose Europos Sąjungos šalyse jau yra sukurti realūs paramos mechanizmai.
Prancūzija pirmoji ES įgyvendino skaitmeninių autorinių teisių direktyvą, įpareigojančią platformas mokėti leidėjams už jų turinio rodymą paieškos rezultatuose. Tai sukuria precedentą, kad skaitmeninės platformos privalo dalintis pelnu su turinio kūrėjais. Prancūzijos vyriausybė taip pat aktyviai investuoja į medijų raštingumą ir inovacijų fondus, skirtus redakcijų skaitmeninei transformacijai.
Šiaurės šalys – Švedija, Norvegija, Danija – taiko Viešųjų paslaugų ir inovacijų modelį. Šios šalys pasižymi vienu didžiausių DI diegimo lygių Europoje, tačiau kartu griežtai saugo savo informacinę erdvę. Pavyzdžiui, Švedijos ir Norvegijos visuomeniniai transliuotojai kuria specialius DI įrankius, kurie stiprina, o ne pakeičia vietos žurnalistiką. Parama čia orientuota į redakcijų nepriklausomumą ir technologinį atsparumą.
Vokietijoje ypač stiprios žurnalistikos rėmimo programos. Vokietija skiria dotacijas inovacijų projektams per tokias organizacijas, kaip „Thomson Foundation“, kurios padeda žiniasklaidos priemonėms kurti naujus verslo modelius, nepriklausomus nuo didžiųjų platformų algoritmų.
Svarbus akcentas yra tai, kad daugelis šių šalių pereina nuo tiesioginių subsidijų prie paramos, kuri skatina žiniasklaidos priemones patiems kurti skaitmenines inovacijas arba gina jų teises teisinėmis priemonėmis prieš technologijų gigantus.
Lietuvos Seime priėmus Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, Medijų rėmimo fonde atsirastų „Dirbtinio intelekto ir skaitmeninių platformų poveikio žiniasklaidos adaptacijos ir transformacijos“ programa. Ši nauja programa palengvintų žiniasklaidos konkurencinę aplinką, leistų adaptuotis prie pasikeitusios situacijos. Tai būtų reali investicija į demokratijos infrastruktūrą. Suteikus galimybę fondui efektyviau remti nuo DI ir platformų nukentėjusias redakcijas, liktų viltinga garantija, kad ir ateityje vis dar turėsime tradicinių žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų, kurie, gindami visuomenės interesą žinoti, užduotų nepatogius klausimus ir ieškotų tiesos.
direktorius
Lietuvos žiniasklaida šiandien susiduria ne su laikinu rinkos svyravimu, o su tektoniniu lūžiu. Keičiasi vartojimo įpročiai, verslo modeliai, redakcijų darbo procesai ir pats atlygio už turinį principas. Didelė dalis reklamos pinigų jau seniai palieka Lietuvos rinką ir atitenka pasaulinėms platformoms, tačiau tai dar tik pradžia. Auditorijos vis dažniau naujienas pasieks per DI sistemas, augs verifikavimo svarba, automatizacija, ir DI agentai keis redakcijų darbą. Redakcijoms reikės kurti nuosavą DI infrastruktūrą, o duomenų žurnalistika įgis naują pagreitį. Vadinasi, į žiniasklaidą artėja ne paprastas tornadas, o klimato kaitos masto pokytis.
Todėl Seime aptariama idėja remti nuo dirbtinio intelekto ir didžiųjų korporacijų spaudimo nukentėjusią žiniasklaidą inicijuojama pačiu laiku. Ypač regionams. Būtent todėl Medijų rėmimo fondas jau dabar kuria regionams skirtą skaitmeninę platformą, ekspertinės pagalbos modelį, DI kompetencijų stiprinimo kryptį ir technologijų „smėliadėžę“, kur mažos redakcijos galėtų išbandyti naujus sprendimus praktiškai. Fondas jau kloja pamatus Lietuvos žiniasklaidos transformacijai, tačiau tam, kad tie pamatai būtų tvirti, reikia papildomų jėgų ir aiškios nacionalinės DI programos žiniasklaidai. Jei norime, kad žiniasklaida ir toliau liktų vakarietiškos demokratijos ramsčiu, ruoštis turime dabar, o ne tada, kai pokytis jau bus nebegrįžtamas.
Kiekvienas pasiūlymas, kuriuo siekiama remti žiniasklaidą, ypač regioninę, yra iš principo geras ir reikšmingas. Ypač tas, kuriuo skatinama žiniasklaidos įvairovė ir nuomonių pliuralizmas. Tačiau labai daug kas priklauso nuo pasiūlymo įgyvendinimo. Dėl dirbtinio intelekto ir skaitmeninių platformų nuostolių patiria visos žiniasklaidos priemonės, tačiau tuos nuostolius apskaičiuoti nėra paprasta. Galima bandyti remtis tam tikrais algoritmais ar analogijomis, tačiau tie algoritmai labai sparčiai kinta kintant pasaulio, valstybių ir bendruomenių gyvenimo darbotvarkėms ir režimams. Todėl apskaityti, kiek buvo prarasta dėl dirbtinio intelekto, yra sudėtinga. Kita vertus, kiekybiniai parametrai nebūtinai reiškia smarkius kokybinius pokyčius.
Kaip bus deklaruojami žiniasklaidos nuostoliai? Kaip reikės struktūrizuoti būsimą paramą, kad turtingi netaptų dar turtingesni, o mažesnė ar regioninė žiniasklaida neliktų nuošalyje ar nuskriausta? Tai rimtas klausimas, kurį reikėtų matyti bendrame Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelyje, kuris yra ganėtinai skurdus. Galima lopyti seną suplyšusią suknelę – tai vis tiek geriau negu sena ir nesulopyta. Bet beprasmiška ją lopyti be galo. Kažkada vis tiek reikės naujos suknelės.
