Per pirmuosius mėnesius vadinamuoju „pasitraukimo langu“ pasinaudojo šimtai tūkstančių gyventojų. SEB bankas prognozuoja, kad maždaug pusė atsiimtų lėšų gali būti išleista vartojimui, o prekybininkai jau balandį fiksavo kalėdiniam laikotarpiui prilygusią prekybą.
Vis dėlto sprendimo pasitraukti nepriėmė dar apie 900 tūkst. kaupiančiųjų. Finansinio raštingumo ekspertai sako, kad būtent dabar daugelis gyventojų pirmą kartą iš tiesų pradeda suprasti, kaip veikia II pakopa, kuo skiriasi sukaupta suma nuo garantuotos pensijos ir ką realiai reiškia anuitetas.
Tikra istorija: pensiją išleido butams
Balandžio mėnesio duomenimis, lietuviams iš II pakopos pensijų fondų buvo išmokėta beveik 3 mlrd. eurų. Kol vieni svarstė, ką daryti su atgautomis lėšomis, kiti planą turėjo dar prieš pinigams pasiekiant sąskaitas.
Atvirą istoriją mainais už anonimiškumą sutiko papasakoti „Vakarų Lietuvos“ skaitytoja, kuri su vyru už pensijai kauptus pinigus įsigijo du butus investicijai viename Vakarų Lietuvos miestų.
„Su vyru pensijai kaupėme turbūt nuo pat II pakopos atsiradimo. Man iki pensijos dar likę apie 18 metų, vyrui – apie 15. Per abu buvome sukaupę 36 tūkst. eurų. Nusprendėme juos investuoti į nekilnojamąjį turtą. Vyras „Sodroje“ vėl pradėjo kaupti nuo nulio. Aš taip pat svarstau kaupti toliau. Juk jei pavyks sukaupti bent tiek pat, kiek turėjome dabar – tai tikrai bus į naudą“, – sakė moteris.
Butus pora buvo nusižiūrėjusi dar prieš pinigams įkrentant į sąskaitas, todėl vos gavę lėšas iš karto užbaigė sandorius su banku ir įsigijo būstus. Abu jie jau išnuomoti, o nuomos pajamos – apie 700 eurų per mėnesį – šiuo metu dengia paskolų įmokas. Tiesa, pradiniam įnašui šeima panaudojo ir dalį savo santaupų.
Karas Irane paveikė santaupas
„Mūsų motyvai atsiimti buvo tie, kad nekilnojamojo turto vertė nekrenta, o bankų paskolas galime padengti iš nuomos. Pridėję dar santaupų, dalį savo pensijos gausime jau po 5 metų, o senatvėje butai neš pasyvias pajamas arba juos bus galima parduoti“, – investavimo logiką paaiškino skaitytoja.
Vis dėlto ji pripažino, kad poros santaupas paveikė rinkų svyravimai Artimuosiuose Rytuose prasidėjus geopolitinei įtampai. Pagal sausį matytus skaičiavimus, jie galėjo gauti maždaug 1,5 tūkst. eurų daugiau.
„Žinoma, jei kiltų karas, maras ar badas – rizika yra. Bet tada ir pensijų ar kiti investiciniai fondai kristų“, – sakė moteris.
Anot jos, vos atsidarius galimybei pasitraukti iš II pakopos, šoktelėjo ir nekilnojamojo turto kainos. „Mums pasisekė, kad taip operatyviai sudarėme sandorius. Dabar butų mūsų mieste už tokią kainą jau neberastum. Manau, abu butus jau dabar galėtume parduoti maždaug po 10 tūkst. eurų brangiau“, – skaičiavo ji.
Lietuvos bankas: skaitykite administravimo sąlygas
Pensijai kauptų pinigų neužtenka investuoti į nekilnojamąjį turtą, tačiau domina galimybė „įdarbinti“ juos finansų rinkose? Lietuvos bankas yra sumodeliavęs, kiek žmogus galėtų sukaupti pasirinkdamas skirtingus investavimo būdus.
Pavyzdžiui, kasmet investavimui skiriant po 1 tūkst. eurų ir uždirbant vidutiniškai 4 proc. metinę grąžą, per 30 metų būtų galima sukaupti daugiau nei 58 tūkst. eurų. Tačiau Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė dr. Viktorija Dičpinigaitienė akcentavo, kad galutinį rezultatą stipriai lemia ne tik investicijų grąža, bet ir administravimo mokesčiai.
Anot jos, net ir esant tokiai pačiai investavimo grąžai, ilgainiui būtent mokesčiai gali „suvalgyti“ reikšmingą dalį sukauptų lėšų. Lietuvos banko modelyje mažiausi administravimo kaštai tenka investavimui į ETF fondus – per 30 metų jie sudarytų apie 2,6 tūkst. eurų. II pakopos pensijų fonduose administravimo mokesčiai sudarytų apie 5 tūkst. eurų, III pakopos fonduose – apie 13 tūkst. eurų. Tuo metu brangaus investicinio gyvybės draudimo atveju iš teoriškai galimų sukaupti 58 tūkst. eurų žmogui liktų mažiau negu 32 tūkst. eurų vertės turtas.
Vadinasi, ilgalaikiame kaupime svarbu vertinti ne tik žadamą grąžą, bet ir produkto administravimo sąlygas. Net nedideli mokesčių skirtumai per kelis dešimtmečius gali lemti dešimčių tūkstančių eurų skirtumą.
Investuojant reikia ne talento, o disciplinos
„Labai svarbu suprasti, kad ilgalaikiame kaupime didžiausią darbą dažniausiai padaro ne „idealus investavimo talentas“, o laikas, disciplina ir sudėtinių palūkanų efektas. Lietuvos bankas ne kartą yra akcentavęs, kad daugumai žmonių savarankiškai investuoti ilgą laiką stabiliai ir disciplinuotai yra sudėtinga, nes tam reikia ne tik žinių, bet ir emocinės drausmės“, – teigė dr. V. Dičpinigaitienė.
Anot pašnekovės, žmogus, kuris 30 metų nuosekliai kaupia pensijų fonde, dažnai sukaupia daugiau vien todėl, kad nenutraukia kaupimo ir leidžia pinigams dirbti ilgą laiką. Tuo metu išsiėmus lėšas atsiranda kita rizika – dalis žmonių pinigus tiesiog išleidžia, laiko sąskaitoje arba investuoja impulsyviai, vadovaudamiesi nuojauta, mada ar draugų patarimais.
Grąžinti paskolą ne visada apsimoka
Anot Lietuvos banko atstovės, santaupas laikyti namuose grynaisiais yra vienas rizikingesnių sprendimų. Ilgainiui pinigai nuvertėja dėl infliacijos, be to, išauga rizika juos prarasti dėl vagystės ar sukčiavimo. Tačiau didžiausia klaida, pasak jos, dažniausiai būna ne pats pasirinktas investavimo būdas, o impulsyvus ilgai kauptų lėšų išleidimas trumpalaikiam vartojimui ar spontaniškiems pirkiniams.
Dalis gyventojų atgautas pensijų įmokas nusprendė skirti paskoloms grąžinti. Pasak dr. V. Dičpinigaitienės, jei paskola žmogui tapo per didele finansine našta arba tai yra vartojimo paskola su aukštomis palūkanomis, spartesnis jos grąžinimas gali būti racionalus sprendimas.
Vis dėlto, kalbant apie būsto paskolas, situacija nėra tokia vienareikšmė. Anot ekspertės, turint papildomų lėšų verta apsvarstyti ne tik paskolos mažinimą, bet ir investavimo galimybes. Ilgalaikėje perspektyvoje investicijų grąža gali viršyti būsto paskolos palūkanas, todėl kai kuriais atvejais finansiškai naudingiau dalį pinigų investuoti, o ne viską skirti paskolai grąžinti.
Anuitetas: kada reikia pradėti juo domėtis?
Jeigu apsisprendėte pensijų sistemos „langu“ nepasinaudoti ir pensijai kaupti toliau, svarbu žinoti, kad įmokų mokėjimą į II pakopą galima stabdyti bet kada. „Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič priminė: „Žmogus gali neribotą skaičių kartų stabdyti įmokų mokėjimą į II pakopą. Net ir sustabdžius įmokas, pensijų fonde jau sukauptos lėšos lieka investuojamos“.
II pakopoje likę gyventojai senatvėje prie įprastos „Sodros“ pensijos gaus papildomas pajamas iš sukauptų lėšų. Tačiau visą sukauptą sumą vienkartine išmoka galės pasiimti tik tie, kurių santaupos neviršys anuiteto ribos. Šiuo metu ji siekia 16 tūkst. 785 eurus ir kasmet perskaičiuojama.
Viršijus anuiteto ribą, žmogui tampa privalomas pensijų anuitetas – mechanizmas, kai sukauptos lėšos paverčiamos periodine mėnesine išmoka iki gyvos galvos. Svarbu ir tai, kad anuitetas tampa aktualus tik sulaukus pensinio amžiaus – anksčiau jo įsigyti nereikia. Be to, pasiekta ar viršyta anuiteto riba neturi įtakos ir norint pasinaudoti „langu“ – iki 2027 m. pabaigos stabdant kaupimą atsiimti galima bet kokio dydžio sumą.
Įvairių finansų ir pensijų ekspertų modeliavimais, mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams II pakopos anuitetas ateityje galėtų sudaryti apie 10–20 proc. visų pensinių pajamų. Vidutines pajamas gaunantiems – apie 20–30 proc., o optimistiniuose scenarijuose didesnes pajamas turėjusiems žmonėms ši dalis gali viršyti ir 30 proc. Vis dėlto galutinė būsimos išmokos suma priklausys ne tik nuo įmokų dydžio, bet ir nuo investicijų grąžos bei finansų rinkų rezultatų per visą kaupimo laikotarpį.
Anuiteto modeliai – pagal jūsų planą gyventi
Didžiausia painiava gyventojams kyla dėl skirtingų anuiteto rūšių. Jų valstybė siūlo net tris.
Standartinis pensijų anuitetas yra klasikinis modelis. Tokiu atveju visa žmogaus sukaupta suma iš karto paverčiama garantuota mėnesine išmoka, mokama iki gyvenimo pabaigos. Žmogus iš anksto žino, kokią papildomą sumą kas mėnesį gaus prie „Sodros“ pensijos, nepriklausomai nuo to, kiek ilgai gyvens ar kaip tuo metu seksis finansų rinkoms.
Tačiau šis modelis nėra paveldimas – žmogui mirus, likusi suma solidariai padeda užtikrinti išmokas ilgiau gyvenantiems pensininkams.
Paveldimas standartinis anuitetas veikia panašiai, tačiau čia atsiranda papildoma apsauga šeimai. Žmogus taip pat gauna mėnesines išmokas iki gyvenimo pabaigos, o jei miršta nesulaukęs 85 metų, neišmokėta dalis gali būti paveldėta jo artimųjų.
Daugiausia klausimų kyla dėl atidėtojo pensijų anuiteto. Jį pasirinkęs pensininkas tikisi gyventi ilgai ir iki 85 metų gauti periodines išmokas iš savo pensijų fondo. O likusios lėšos toliau investuojamos rinkose. Dėl to išmokos gali svyruoti priklausomai nuo investicijų rezultatų.
Pagal šį anuitetą, tik nuo 85 metų pradeda veikti fiksuota iki gyvos galvos mokama išmoka, kurią administruoja „Sodra“. Kitaip tariant, iki šio amžiaus žmogus dar iš dalies išlieka investuotoju, o nuo 85 metų rinkų riziką perima valstybės administruojamas anuitetų fondas.
Vis dėlto, sprendimus dėl anuiteto žmogui tenka priimti tik sulaukus pensinio amžiaus. Kol kas dirbantieji gali tik stebėti, kaip auga jų sukaupta suma, ir svarstyti, kuris modelis jiems ateityje atrodytų priimtiniausias.
Valstybė pensijos lėšų neapmokestins
Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl galimybės pasitraukti iš II pensijų pakopos, nemažai gyventojų sunerimo, ar, išsiėmus sukauptas lėšas, kitąmet deklaruojant pajamas nereikės mokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Valstybinė mokesčių inspekcija yra patvirtinusi, kad pereinamuoju laikotarpiu, 2026–2027 metais, iš II pakopos pasitraukiančių gyventojų išmokos GPM nebus apmokestinamos. Kitaip tariant, vien dėl pasitraukimo žmogui neatsiras papildomos prievolės deklaruojant pajamas mokėti gyventojų pajamų mokestį.
