Iš marių bangų kylanti ateitis
Šis ruožas kažkada buvo uždara teritorija, skirta laivų remontui ir kitoms gamybinėms funkcijoms. Tačiau laikas ir pasikeitęs supratimas apie šiuolaikinį jūrinį miestą padarė savo. Buvo priimtas principinis sprendimas – reprezentacinė erdvė uostamiesčio širdyje privalo atsiverti visuomenei. Pradėta konversija suteikė uostui ir miestui unikalų šansą sukurti kažką išskirtinio. Tad šioje teritorijoje kyla naujas Kruizinių laivų terminalas.
„Jau kurį laiką mieste galėjome girdėti tarsi užgimstančio naujojo terminalo širdies plakimą, tarsi būsimos naujos simfonijos ritmo paieškas, – žvelgdamas į mariose kylančius krantinės pagrindus, ceremonijos metu kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. – Tai – ištvermės reikalaujantis, bet auginantis ir daugiau galimybių uostui, Klaipėdai ir visai Lietuvai atveriantis metas. Šiandien visi esame liudininkai, kaip kuriama ateitis. Iš uosto akvatorijos iškylanti žemė gimsta mums visiems ir ji taps erdve, kuri nuolat kvies ateiti ir būti ten, kur susitinka laivai ir žmonės, vanduo ir miestas.“
Šių metų pavasarį projektą įgyvendinanti bendrovė „Tilsta“ sėkmingai užbaigė pirmąjį etapą – rekonstruota dalis senųjų krantinių, kurios bus integruotos į naująjį kompleksą. Šiuo metu statybų aikštelėje tempas tik auga. Vyksta ne tik esamos infrastruktūros atnaujinimas, bet ir visiškai naujos sausumos teritorijos formavimas. Kasdien čia aidėjo polių kalimo garsai, kurie aidu skamba ir mieste, pranašaudami naują pradžią. Sudėtingi ir didelio tikslumo reikalaujantys įlaidų įrengimo darbai jau artėja prie pabaigos.
„Ši ceremonija rodo, kad 2021-aisiais priimtas sprendimas ir pradėtas kelias 2027 metais turės pabaigą“, – kalbėjo uosto vadovas, dėkodamas architektams, statybininkams ir visiems, kurie kasdien prisideda prie šio objekto gimimo.
Projekto mastą geriausiai iliustruoja tai, kad jis susideda iš dviejų didelių autonominių dalių. Kol vieni specialistai dirba po vandeniu, bendrovė „KRS“ jau rikiuoja techniką antžeminės dalies statyboms, kurių metu iškils naujasis Uosto valdymo centras – strateginė vieta, iš kurios bus koordinuojamas visas uosto gyvenimas nuo kasdienių operacijų iki globalių logistinių sprendimų.
Naujasis terminalas taps ir svarbia miesto dalimi prie vandens. Pastačius terminalą, jame atsiras vandens pusę atveriantis amfiteatras, pėsčiųjų ir dviračių takai, poilsio zonos, vietos renginiams. Organiškai į miesto centre besikuriančias naujas erdves įsiliesiantis 50,3 mln. eurų vertės terminalas bus užbaigtas 2027 m.
Miestas ateina į uostą
Istorinė Klaipėdos raida visada buvo neatsiejama nuo jūros ir laivybos, tačiau šiandien šis ryšys įgyja visiškai naują kokybę. Naujasis Kruizinių laivų terminalo projektas tampa istoriniu posūkiu ir realiu įrodymu, kad uosto veikla ir miesto bendruomenė gali pasiekti visišką sinergiją.
Ceremonijoje dalyvavęs susisiekimo ministras Juras Taminskas akcentavo, kad modernus uostas yra neatsiejama miesto kultūrinio ir socialinio gyvenimo dalis. Anot jo, Klaipėdoje kylantis Kruizinių laivų terminalas – reikšmingas žingsnis stiprinant Lietuvos ryšį su pasauliu. Tai mūsų galimybė būti dar labiau matomiems, o kartu – naujas traukos objektas tiek vietos gyventojams, tiek svečiams. Ministras teigė, kad uostas ir miestas turi plakti vienu ritmu.
„Mano vizija – kad uostas yra miesto dalis, kaip ir miestas yra uosto dalis. Šis projektas yra puikus pavyzdys, kai miestas ateina į uostą, o uostas svetingai priima bendruomenę, sukurdamas jai naujas erdves. Nuoširdžiai linkiu, kad rangovai spėtų laiku pabaigti darbus. Ši erdvė taps didžiule Lietuvos vizitine kortele visam pasauliui“, – šypsojosi J. Taminskas.
Klaipėdos miesto meras A. Vaitkus akcentavo, kad šis žingsnis leidžia įgyvendinti ilgai puoselėtas svajones atverti kuo daugiau priėjimų prie vandens. „Ši diena ypatinga tuo, kad dar viena teritorija ministerijos ir uosto direkcijos pastangomis pasipuoš ir darniai įsilies į bendrą ansamblį kartu su vystomu „Memelio miesto“ projektu. Miesto vizija – paversti šią pakrantę palei Kuršių marias ir Danės upę didžiuliu traukos objektu klaipėdiečiams bei svečiams“, – sakė A. Vaitkus.
Impulsas visam Vakarų regionui
Nors naujasis terminalas fiziškai plečiasi Klaipėdos miesto centre, jo sukurta ekonominė grąža neturi jokių administracinių ar teritorinių ribų. Pasaulinė turizmo praktika rodo, kad kruizinis turizmas yra viena didžiausią grandininį efektą turinčių sričių. Užsienio turistai, atvykstantys didžiuliais laineriais, nėra tie keliautojai, kurie visą dieną praleidžia tik laivo denyje ar artimiausioje krantinėje.
Vos tik laivas prisišvartuoja Klaipėdoje, dešimtys užsakytų autobusų iškart pajuda giliau esančių regiono perlų link. Tai reiškia, kad tiesioginę finansinę naudą pajus ne tik uostamiesčio verslas, bet ir Klaipėdos rajono, Kretingos, Palangos, Skuodo, Šilutės bei kitų kaimyninių savivaldybių smulkusis ir vidutinis verslas.
Tai bus naujas impulsas kaimo turizmo sodyboms, gidams, transporto bendrovėms, muziejams, vietos amatininkams ir ekologinių ūkių savininkams, siūlantiems kulinarinio paveldo degustacijas. Vienas kruizinis laivas į regiono ekonomiką per vieną dieną gali įlieti išties nemenkas sumas eurų.
Šią regioninę sinergiją itin pozityviai vertina ir Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, akcentuodamas, kad uosto infrastruktūros modernizavimas tiesiogiai koreliuoja su aplinkinių rajonų gyventojų gerove.
„Džiugu, kad bendradarbiaudami su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija galime įgyvendinti projektus, kurie kuria ilgalaikę vertę ne tik miestui, bet ir visam Klaipėdos rajonui, – „Bangai“ teigė B. Markauskas. – Augant kruizinio turizmo srautams, daugiau galimybių atsiveria rajono verslams, apgyvendinimo, maitinimo, paslaugų bei turizmo sektoriams. Kruizinių laivų terminalo plėtra neabejotinai kurs papildomą impulsą viso Klaipėdos regiono augimui ir leis mūsų rajono kūrėjams pristatyti savo unikalius produktus tarptautinei rinkai.“
Ambicingas finišo laukimas
Klaipėdos uostas privalo didinti savo pralaidumą, jei nori išlikti konkurencingas Baltijos jūros regione ir konkuruoti su kitais regiono uostais. Jau kitais metais norą prisišvartuoti Lietuvoje išreiškė daugiau negu 100 didžiųjų kruizinių laivų, o dabartinių pajėgumų tiesiog nebepakanka. Šiandieninė infrastruktūra verčia priimti skubius sprendimus.
A. Latakas atvirai įvardijo situaciją, su kuria uostas susiduria jau dabar ir kodėl vėluoti su šiuo projektu nebuvo galima: „Puikiai suprantame, kad dabartinė situacija nėra tenkinanti – į Klaipėdą atplaukia laivų, kurių tiesiog negalime priimti jiems tinkamoje vietoje. Net ir šiais metais kai kurie jų bus priversti švartuotis pramoninėse uosto zonose, kas yra absoliučiai nepriimtina. Sprendimas pradėti šį projektą, jo projektavimo darbus buvo priimtas pačiu laiku. Suspėjome įšokti į važiuojantį traukinį, todėl dabar galėsime sukurti modernią, būtent kruizinei laivybai pritaikytą infrastruktūrą. Šitoje vietoje bus galima švartuoti netgi 2–3 kruizinius laivus vienu metu.“
Be to, įgyvendinant projektą, greta kruizinių krantinių bus įrengtas uostelis „Marina“, galintis priimti apie 70 mažųjų, pramoginių laivų.
Užbaigus visus numatytus darbus, terminalas virs tikru uostamiesčio brangakmeniu ir viešąja erdve, kurios tikrai verta laukti. Neabejojama, kad tai bus vieta, kurioje norėsis sustoti, pasitikti į uostą įplaukiančius laivus, palydėti saulę ar tiesiog pradėti dieną gardžiu kavos puodeliu ir atsiveriančia uosto panorama. Čia bus įrengtas modernus amfiteatras, pėsčiųjų ir dviračių takai, poilsio zonos, vietos masiniams renginiams, parodoms ir komercinei veiklai.
Kiekvienas didelis projektas prasideda nuo idėjos, tačiau tikruoju istorijos puslapiu ji tampa tuomet, kai prasideda realūs darbai. Ministerijos, uosto bei rangovų vadovams įkasus simbolinę kapsulę, ją pašventino Telšių vyskupo generalvikaras Vilius Viktoravičius, taip suteikdamas šioms statyboms prasmingą pradžią.
Uosto direkcija sau kelia ambicingą tikslą – darbus atlikti be jokių vėlavimų. Planuojama, kad jau 2027 m. pabaigoje, švęsdama šv. Kalėdas, Klaipėda ir visa Lietuva galės džiaugtis visiškai užbaigtu, moderniausiu Baltijos jūros kruizinių laivų terminalu, kuris ilgam taps mūsų šalies vartais į pasaulį.
Laukiama rekordinio keleivių srauto
Šiemet gegužės pradžioje prasidėjęs kruizinės laivybos sezonas Klaipėdoje, planuojama, baigsis įpusėjus spaliui. Per šį laikotarpį pro Klaipėdos uosto vartus įplauks 64 laivai, 4 iš jų atvyksta pirmąkart. Prognozuojama, kad dauguma lainerių į Klaipėdą atplauks visiškai užpildyti, tad tikėtina, kad šiemet bus pagerintas praėjusiais metais pasiektas kruiziniais laivais atplaukusių keleivių skaičiaus rekordas – laukiama apie 90 tūkst. keliautojų.
Aktyviausias šį sezoną bus liepos mėnuo – į Klaipėdos uostą atplauks 16 kruizinių laivų, birželį ir rugsėjį po 12, o rugpjūtį – 14.
Teigiamos sezono tendencijos šiemet stebimos ne tik Klaipėdos uoste, bet ir visame pasaulyje. 2026-ieji kruizinės laivybos istorijoje neretai pavadinami aukso amžiumi, nes prognozuojamas didžiausias rinkos augimo šuolis per visą kruizinės laivybos istoriją – apie 8–9 proc., lyginant su pernai. Auganti rinka tampa vis lankstesnė – atsiranda vidurio sezono kruizai, galimybė plaukti tik dalį viso maršruto. Šios ir kitos priežastys, pavyzdžiui, laivų dydis, lemia platų kelionių kruiziniais laivais spektrą – kainos svyruoja nuo vos poros tūkstančių eurų iki 10 tūkst. ar daugiau vienam asmeniui.
