Viskas prasidėjo nuo mokinio suolo
Devyniolikmetę Austėją lotynų kalbos dalelė lydėjo per visą kelią mokykloje – lotyniški terminai ir žodžiai įvairių dalykų pamokose jai tikrai nebuvo svetimi. Vis dėlto pati lotynų kalba oficialiai jos gyvenime atsirado XI klasėje, kai, rinkdamasi mokomuosius dalykus, Austėja nusprendė pradėti jos mokytis žinodama, kad šių žinių prireiks vis greičiau artėjantiems studijų metams.
Nors iš pradžių lotynų kalba atrodė kaip dar vienas mokomasis dalykas, netrukus teko susidurti ir su pirmaisiais iššūkiais. Daugiausia sunkumų Austėjai kėlė gramatika – kaip ir lietuvių kalboje, ją perprasti nebuvo paprasta. Įvairios taisyklės, linksniuotės ir sakinių struktūros pareikalavo iš Austėjos nemažai pastangų, tačiau įveikus pirmuosius sunkumus, mokytis, pasak merginos, tapo kur kas lengviau.
Mokantis lotynų kalbos ji taip pat suprato, kad ši kalba nėra tokia tolima, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jos žinios iš kitų mokomųjų dalykų taip pat padėdavo geriau suprasti užduotis ir tekstus. Pačiai Austėjai lotynų kalba įdomi tuo, kad ją suprasti galima lengviau negu iš pradžių atrodo. „Geros anglų kalbos žinios taip pat gali padėti atpažinti kai kuriuos žodžius ir jų reikšmes“, – dalijosi patirtimi prizininkė.
Didelę reikšmę šiame kelyje turėjo ir merginos mokytoja Adelė Žeimytė. Per dvejus metus ji padėjo sukaupti daug žinių, o ruošiantis olimpiadai gerai žinojo pagrindines mokinės klaidas ir padėjo jas ištaisyti. „Per dvejus metus ji mane išmokė labai daug, o ruošiantis olimpiadai mokytoja puikiai žinojo, kokios buvo mano pagrindinės klaidos, ir padėjo jas ištaisyti“, – tikino Austėja.
Paklausus A. Puotraitės, ar tikėjosi prizinės vietos, mergina pasidalijo mintimis, kurios aplankė belaukiant rezultatų: „Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad apie prizines vietas minčių nekilo, tačiau daugiausia vilčių dėjau į trečią, o ne į pirmą vietą.“
Austėja neslepia, kad niekada savęs nelaikė gabia kalboms – mokantis lotynų kalbos teko įdėti daug darbo ir pastangų. Pasak studentės, gerus rezultatus lemia ne vienas konkretus veiksnys. Smalsumas, disciplina ir noras dirbti kartu leidžia judėti pirmyn ir pasiekti daugiau, negu iš pradžių galima tikėtis.
O, pasiteiravus ką reiškia jai šis laimėjimas, Austėja atsakė: ,,Su juo pati sau įrodžiau, kad vis dar sugebu pasiekti ką nors daugiau ir tai, kad tikrai nereikia apsiriboti tik viena sritimi, kurią išmanau.“
Pasiekimai ir meilė menui
Be šios olimpiados Austėja turi ir nemažai kitų pasiekimų. Per mokyklos metus ji savo jėgas išbandė ne vienoje srityje – prizinės vietos pelnytos biologijos ir chemijos olimpiadose, laimėjimų atnešė ir anglų kalbos konkursai. Dar pradinėse klasėse Austėjos pasiekimų sąrašą papildė ir matematikos bei lietuvių kalbos laimėjimai. Prie viso to prisideda ir valstybiniame anglų kalbos brandos egzamine surinktas 100 balų įvertinimas.
Nors pasiekimų per dvylika mokyklos metų tikrai netrūksta, Austėjos nuomone, šis lotynų kalbos olimpiadoje pasiektas laimėjimas ir tapo jos didžiausiu pasiekimu.
„Manau, kad ši olimpiada ir buvo mano didžiausias pasiekimas. Per visus tuos metus, kuriuos praleidau gimnazijoje, man neteko dalyvauti jokioje respublikinėje olimpiadoje, todėl toks pasiekimas man reiškia labai daug“, – dalijosi mintimis mergina.
Nors Austėjai nėra nieko pasiekusi meno ir literatūros srityse – jai jos be galo svarbios. „Žmogaus kūryba man yra tikrai svarbi vertybė, ją vertinu labai rimtai. Tikiuosi, kad ateityje atsiras bent asmeninių pasiekimų šiose srityse, bet kol kas – tai yra tik svajonė, – ateities tikslus vardijo devyniolikmetė. – Nors laimėjimų šioje srityje neturiu, kai turėdavau laiko tikrai pati piešdavau, per pastaruosius keletą metų pradėjau rašyti – vis ateina kokia nors idėja apie knygos rašymą.“
Galbūt būtent toks platus interesų ratas Austėjai ir neleidžia apsiriboti viena sritimi. Nors mokykloje daugiausia pasiekimų sukaupta mokslo srityse, Austėja atsižvelgia ir į tas sritis, kurios dar tik laukia pirmųjų savo pasiekimų.
Lotynų kalbos žinių plėtra konkursu nesustoja
Nors rinkdamasi XI klasės pamokas Austėja mąstė apie lotynų kalbos pritaikymą medicinoje, mergina neatmeta galimybės, kad gyvenimas ateityje gali pateikti ir daugiau progų šiai kalbai pritaikyti.
„Savo ateitį su lotynų kalba sieju tik iš dalies. Labiausiai man jos prireiks studijuojant mediciną, tačiau gyvenime būna visko, gal kada nors man jos prireiks daugiau“, – svarstė ji.
Salantiškės manymu, šios kalbos pradmenys yra ypač naudingi tiems, kurie savo ateitį sieja su medicina ar kitais biologijos mokslais.
Vis dėlto Austėja ragina lotynų kalbos neišsigąsti ir tų, kurie su medicina ar biologija savo ateities planų nesieja.
„Patarčiau nežvelgti į lotynų kalbą kaip į ką nors, kas yra labai sudėtinga ir ką perprasti užtrunka daugybę metų. Lotynų kalba, kaip ir visos kitos kalbos, yra tik kalba, todėl ją reikėtų mokytis kaip ir visas kitas kalbas“, – patarė Austėja.
