Po incidento rajone – žurnalistų desantas (2)

„Į situaciją reaguota, žingsniai padaryti ir daromi toliau“, – akcentavo Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Vika Gridiajeva.

Tačiau daugelis atsakymų į žurnalistų klausimus vis dėlto buvo palikti  po paslapties širma: psichologė teigė neturinti teisės įvardinti nei gimnazijos, kurioje įvyko incidentas, pavadinimo, nei smurtavusio moksleivio amžiaus, o rajono meras Antanas Kalnius – ar nuo mokinio kumščio nukentėjusi direktorė nežada palikti pareigų.

„Nukentėjo jo bendraamžiai ir tam tikri suaugusieji, buvo iškviestos reikalingos tarnybos, atliekami tolesni veiksmai – teikiamos psichologinės paslaugos, geriausi sprendimai bus priimti išplėstiniame Vaiko gerovės komisijos posėdyje“, –  sakė V. Gridiajeva.

A. Kalnius atviravo nenorintis komentuoti, ką darys smūgį patyrusi pedagogė, sakė, kad ir su mokytojais, ir su ja bendrauja specialistai, nes jie geriausiai žino, „kuriuos varžtelius atlaisvinti, kuriuos prisukti“. „Mano žiniomis, situacija yra kontroliuojama, valdoma“, – sakė jis.

A. Kalnius apskritai kėlė įtraukiojo ugdymo, kai klasėje kartu su visais mokosi tam tikrų diagnozių turintys vaikai, problemą. Jo nuomone, įtraukusis ugdymas atvėrė „Pandoros skrynią“. Tokiose klasėse per pamokas privalo būti mokinio padėjėjas, tačiau šioms pareigybėms išlaikyti iš nacionalinio biudžeto Savivaldybė lėšų negauna.

„Sudėtingiausia – ne tai, bet kad negaunam net metodinės medžiagos. Dažniausiai po vidurinės mokyklos už mažus atlyginimus padėjėjais dirbti atėję žmonės nežino, pagal kokį modelį jiems  dirbti“, – kalbėjo meras.

Savo ruožtu pati  Savivaldybė jau pernai ėmėsi iniciatyvos – Kretingos rajono pedagogų švietimo centras sukūrė metodiką ir organizavo tose pareigose dirbančiųjų mokymus.

„Jeigu tai užkrečiantis variantas, galbūt pasinaudos ir kiti specialistai Lietuvoje“, – sakė A. Kalnius.

Ritos Nagienės nuotr.