Į pakeles – rečiau?
Pasak Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Odetos Viršilienės, per šiuos metus surinkta 17,3 t padangų, kurias seniūnijų darbuotojai rado pakelėse, prie bendro naudojimo konteinerių ar apleistose teritorijose. Bešeimininkėms padangoms sutvarkyti iš Savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos kasmet skiriama 15 tūkst. Eur. Šiemet išleista 3 tūkst. 872 Eur.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovas Arūnas Liubinavičius įsitikinęs, kad klaipėdiečių vairuotojų sąmoningumas auga – suskaičiuota, kad uostamiesčio neleistinose vietose išmetamos padangos sudaro tik maždaug 5 procentus nuo viso kiekio, atvežamo į didžiųjų atliekų priėmimo aikšteles.
KRATC atstovo teigimu, šiek tiek patobulėjo senų padangų priėmimo tvarka – nuo praėjusių metų jas galima pristatyti ir už pinigus. „Pavyzdžiui, penkias padangas į surinkimo aikštelę gyventojas atveža nemokamai, o jeigu turi iš anksčiau sukauptų, susimokėjęs po 3,63 euro su PVM už vieną, gali palikti ir jas“, – paaiškino A. Liubinavičius.
Penkias padangas nemokamai galima atvežti į aikštelę, esančią toje savivaldybėje, kurioje žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Tačiau pastaruoju metu daugelis gyventojų kuriasi rajonų priemiesčiuose, gyvenamąją vietą yra deklaravę kitoje savivaldybėje, o arčiau yra kita aikštelė, todėl padangas gabena ten. „Mes džiaugiamės, kad gyventojų sąmoningumas išaugo – užuot numetę padangą bet kur, daugelis sumoka pinigus ir palieka civilizuotai“, – sakė A. Liubinavičius.
Priima ir iš nepilnamečių
Šių metų naujovė – pagal atliekų tvarkytojų nustatytus komercinius įkainius didžiųjų atliekų aikštelėse priimamos ir traktorių, ir sunkvežimių padangos. Kol tokios galimybės nebuvo, KRATC sulaukdavo klausimų, kur tokias dėti.
Kita naujovė – anksčiau padangos būdavo priimamos tik iš pilnamečių asmenų. Kadangi dabar motorinėmis transporto priemonėmis, vadinamosiomis mažosiomis mašinėlėmis, važinėja ir jaunesni asmenys, šešiolikmečiai, nuostata pasikeitė – dabar padangos priimamos iš visų teisę vairuoti turinčių asmenų.
Nors, atrodytų, kad atgabenti penkias padangas į aikštelę žmogui nekainuoja, tačiau, anot pašnekovo, nieko nemokamo šiame pasaulyje nėra. „Pačiam vairuotojui neišvengiamai didėja kelionės išlaidos, o KRATC – aikštelių eksploatacijos kaštai. Dėl to savivaldybių gyventojams didėja rinkliavos mokesčiai“, – paaiškino A. Liubinavičius. Jo teigimu, geriausia ir pigiausia padangas palikti ten, kur jos buvo įsigytos: autoservise arba parduotuvėje.
Autoservisai nemokamai privalo priimti tiek padangų, kiek jų keičia, o padangų pardavėjai – tiek, kiek iš jų perkama arba kiek jų buvo pirkta ne seniau kaip prieš vienerius metus.
Per metus atiduodamų padangų atliekų skaičius negali būti didesnis negu perkamų ar pirktų padangų skaičius, o jų rūšis turi atitikti perkamų ar pirktų padangų rūšį. Jeigu senos padangos atiduodamos ne jas perkant, pirkėjas turi įrodyti, kada jas įsigijo iš to pardavėjo. Iš vairuotojų surinktas padangas parduotuvės ir autoservisai turi perduoti teisę jas tvarkyti turintiems atliekų tvarkytojams. Pagal galiojančius įstatymus padangų atliekų tvarkymas yra gamintojų ir importuotojų atsakomybė.
Už aplinkos teršimą – baudos
Atsakomybę už atliekų išmetimą į aplinką nustato Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnis. Už aplinkos teršimą padangų atliekomis gresia nuo 200–500 eurų bauda už kiekvieną išmestą padangą. Bendra bauda negali būti didesnė kaip 6 tūkst. eurų.
Be baudos, gali būti suskaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Už padangų deginimą taip pat skiriama bauda, skaičiuojama žala aplinkai.
