Kaip ir kasmet, daliai gyventojų pajamų deklaravimas yra privalomas, o šios pareigos nevykdymas gali turėti nemalonių pasekmių. Kas privalo deklaruoti pajamas, už kokias išlaidas galima susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių ir kokia situacija Vakarų Lietuvos regione, apžvelgė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento vadovė Laimutė Mačernienė.
Gyventojų aktyvumas auga
Visoje šalyje pajamas deklaruoti šiemet turi preliminariai daugiau kaip 950 tūkst. gyventojų.
Iki kovo 18 dienos deklaracijas už 2025 metus jau buvo pateikę 810,3 tūkst. šalies gyventojų.
Privalo deklaruoti pajamas
Kaip sakė L. Mačernienė, pajamas iki 2026 metų gegužės 4 dienos deklaruoti privalo gyventojai, vykdę individualią veiklą, net ir tuo atveju, jei negavo jokių pajamų. Taip pat deklaruoti turi tie asmenys, kurie pritaikė per didelį metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), pardavė trumpiau negu 3 metus išlaikytą automobilį arba trumpiau negu 10 metų išlaikytą nekilnojamąjį turtą.
Deklaruoti pajamas būtina ir gyventojams, kurie nuomojo turtą kitiems gyventojams, nevykdantiems individualios veiklos, taip pat tiems, kurie gavo didesnių negu 2,5 tūkst. eurų vertės dovanų ne iš šeimos narių. Ši pareiga galioja ir gavus didesnes negu 500 eurų palūkanas iš paskolų, indėlių ar vertybinių popierių.
Be to, pajamas deklaruoti privalo gyventojai, kurie patys ar jų sutuoktiniai ėjo pareigas, kurias užimant pagal įstatymą būtina deklaruoti turtą ir pajamas. Deklaraciją taip pat verta pateikti tiems, kurie nori pasinaudoti numatytomis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatomis.
Dažniausios gyventojų klaidos
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento vadovė atkreipė dėmesį į dažniausiai gyventojų daromas klaidas deklaruojant pajamas. Pasak jos, gyventojai neretai deklaruoja ne visas pajamų mokestį mažinančias išlaidas, nes deklaracijas pateikia metų pradžioje, dar iki oficialaus VMI deklaravimo starto, kai tretieji šaltiniai dar tikslina savo duomenis.
Taip pat pasitaiko, kad neteisingai pateikiami duomenys apie patirtas išlaidas – gyventojai deklaruoja išlaidas, kuriomis negali būti mažinamos apmokestinamosios pajamos, pavyzdžiui, kai draudimo įmokas moka kiti asmenys, įmokos nėra skirtos kaupiamajam draudimui ar draudžiami anūkai.
L. Mačernienė akcentavo, kad dar viena dažna klaida – apmokestinamųjų pajamų deklaravimas kaip neapmokestinamųjų. Tai dažniausiai nutinka dėl gautų neapmokestintų draudimo išmokų, kurios iš tikrųjų turi būti apmokestintos.
Gyventojai taip pat neretai neteisingai deklaruoja parduoto turto įsigijimo kainą, kuri nesutampa su trečiųjų asmenų pateikta informacija. Be to, dalis gyventojų deklaruoja ne visas pajamas – pamiršta nurodyti nekilnojamojo turto ar automobilių pardavimo pajamas, finansinių priemonių pardavimą ar individualios veiklos pajamas.Gyventojai gali susigrąžinti dalį GPM sumos
Valstybinė mokesčių inspekcija priminė, kad dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio gali susigrąžinti tie gyventojai, kurie deklaruoja tam tikras patirtas išlaidas. Susigrąžinti dalį GPM galima deklaravus gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas savo, sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų bei vyresnių negu 18 metų neįgalių vaikų naudai. Taip pat ši galimybė taikoma įmokoms į III pakopos pensijų fondus.
Lengvata taikoma ir būsto kredito palūkanoms, tačiau tik tuo atveju, jei kreditas buvo gautas iki 2009 metų sausio 1 dienos.
Be to, gyventojai gali susigrąžinti dalį GPM deklaruodami studijų ar profesinio mokymo įmokas pagal formaliojo profesinio mokymo programą, nepriklausomai nuo studijų pakopos. Jei studijoms buvo paimta paskola iš kredito įstaigos, iš pajamų gali būti atimama tik per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.
Permokų grąžinimas vykdomas atsitiktine tvarka
Gyventojams L. Mačernienė priminė, kad pajamų mokesčio permokos bus grąžinamos iki 2026 metų liepos 31 dienos. Svarbu atkreipti dėmesį, jog permokų grąžinimas vykdomas atsitiktine tvarka, todėl deklaracijos pateikimo laikas neturi įtakos tam, kada gyventojas atgaus permokėtą sumą.
Pateikti deklaraciją – paprasta
Taip pat akcentuojama, kad pateikti pajamų deklaraciją yra paprasta ir gyventojai tai gali padaryti savarankiškai.
„Greičiausias būdas – prisijungti prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) per kompiuterį ar kitą išmanųjį įrenginį ir, atsakius į kelis vedlio klausimus, pateikti deklaraciją. Papildomai gyventojams padeda išsamūs, žingsnis po žingsnio parengti gidai, kuriuos galima rasti VMI „YouTube“ kanale“, – kalbėjo L. Mačernienė.
VMI konsultacijos regionuose
VMI teikia deklaravimo pagalbą visuose aptarnavimo padaliniuose. Kad nereikėtų gaišti laiko eilėse, būtina išankstinė registracija.
„Jau treti metai Klaipėdos regione į nutolusias gyvenvietes atvyksta VMI autobusiukas, kuriame klientams teikiamos VMI paslaugos – nuo pažymų išdavimo iki individualios veiklos registravimo ar pagalbos pildant deklaracijas“, – pasakojo L. Mačernienė.
Kas gresia laiku nesumokėjus mokesčių
Gyventojai raginami nepamiršti, kad deklaruoti pajamas ir sumokėti mokėtiną sumą šiemet būtina iki gegužės 4 dienos.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento vadovė pažymėjo, kad, jei gyventojas turi pareigą deklaruoti pajamas, tačiau to nepadaro laiku, pirmiausia jam siunčiami priminimai. Apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI informuoja per „Mano VMI“ sistemą, o tiems, kurie nesinaudoja elektroninėmis paslaugomis, pranešimai išsiunčiami klasikiniu paštu.
Pasak L. Mačernienės, gyventojai, susiduriantys su finansiniais sunkumais, gali kreiptis į VMI dėl galimybės mokestinę nepriemoką sumokėti dalimis, sudarant mokestinės paskolos sutartį (MPS). Jei sunkumų kyla dėl gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo po deklaracijos pateikimo, į VMI dėl MPS galima kreiptis ne anksčiau kaip balandžio 12 dieną, tai yra likus ne daugiau kaip 20 dienų iki mokėjimo termino. Prašymą ir reikalingus dokumentus patogiausia pateikti per „Mano VMI“, tačiau tai galima padaryti ir elektroniniu ar klasikiniu paštu bei atvykus tiesiogiai į aptarnavimo padalinį.
Situacija Vakarų Lietuvos regione
L. Mačernienė tikino, kad gyventojų aktyvumas visoje Lietuvoje iš esmės yra panašus. Nors bendras šalies vidurkis šiuo metu nėra skaičiuojamas, lyginant panašaus dydžio savivaldybes matyti, jog deklaracijas pateikusių gyventojų skaičius beveik nesiskiria.
Pavyzdžiui, jau 11 tūkst. Mažeikių rajono gyventojų yra pateikę deklaracijas, o Marijampolės rajono savivaldybėje – 10,6 tūkst. gyventojų. Lyginant Telšių ir Tauragės rajonų savivaldybes, skirtumas išlieka minimalus – Telšiuose pajamas jau deklaravo 7 tūkst. 352 gyventojai, o Tauragėje – 7 tūkst. 351.
Tai rodo, kad gyventojai visoje Lietuvoje vienodai aktyviai vykdo savo pareigą deklaruoti pajamas.
