Į šventę atvykęs Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shinsuke Shimizu už labdaros ir paramos fondo „Japoniškas sodas“ nuopelnus skleidžiant Japonijos kultūrą Lietuvoje fondo vadovui Šarūnui Kasmauskui įteikė Japonijos užsienio reikalų ministerijos padėkos raštą.
Nuo 2007 metų veikiantis fondas bendradarbiaudamas su Japonijos įmonėmis ir pavieniais šios tolimos Tekančios saulės šalies meistrais Mažučiuose Kretingos rajone įkūrė vieną didžiausių japoniškų sodų Europoje. Fondas puoselėja sodą, aktyviai skleidžia Japonijos kultūrą. Kuriant Japonišką sodą, 16-os hektarų teritorijoje kasmet sodinami medžiai, formuojamas kraštovaizdis, pagal japonišką tradiciją čia dera jo didingumas ir subtilumas. Daugėja ir sodo lankytojų – kasmet jų čia pabuvoja jau per 50 tūkstančių. Svečiai supažindinami su japoniškų sodų ypatumais, bonsų auginimu, priežiūra, medžių genėjimo technikomis.
Nuo 2010 metų fondas „Japoniškas sodas“ organizuoja Japonijos kultūrą, meną pristatančius festivalius, menininkų pasirodymus, bonsų parodas. Sekmadienį šventės svečiai ir visi, kurie tądien apsilankė, po atviru dangumi galėjo gėrėtis meistro Masori Ogawa vadovaujamos septynių atlikėjų trupės samurajų kardo „kembu“ šokiu, stebėti kaip tuo pat metu dailininkė Ryuka Matsumura tapo, naudodama japonų tapybos tušu „suibokuga“ techniką.
Dėkodamas Japonijos užsienio reikalų ministerijai, ambasadoriui Shinsuke Shimizu už Japoniško sodo Mažučiuose kūrėjų ir puoselėtojų pastangų įvertinimą, Š. Kasmauskas savo kalboje nusilenkė ir visai sodą puoselėjančiai komandai, japonams – sodo autoriui ir meistrui Hajime Watanabe, sodo meistrui Hidemi Onishi, projekto koordinatorei architektei Akiko Tutlys, bonsų meistrei Rika Hashiguchi, bendražygiams lietuviams Gražinai Maštaraitei, Mindaugui Retkui, Pranui Varkojui, kitiems. Šventės dalyviai išklausė vaizdo įrašu iš Japonijos atsiųstą H. Watanabe padėką. Meistras su jauduliu kalbėjo apie tai, kokia jam ir asmeniškai svarbi ši Japonijos užsienio reikalų ministerijos padėka, sakė, kad jo gyvenime tai pirmas toks garbingas apdovanojimas.
Šventę vainikavo tilto į vienintelę sode salą atidarymas. Tiltą iš lietuviško ąžuolo sumeistravo staliai iš Japonijos Miya Daiku šventyklų Sagara Masayoshi ir Shimura Yosuke, į kūrinį sudėję japonų išmintį, šimtmečių patirtį dirbant su medžiu. Š. Kasmauską, kitus Japonijos meistrams talkinusius lietuvius stebino neįtikėtinas japonų tikslumas. Tiltas pastatytas be vinių, naudojant oblius, kurių mažiausi buvo kone skiedrų didumo. „Vyko ne tik tilto statyba, bet ir neįkainojamas kultūros, amato žinių mainų procesas, kurio galutinis rezultatas džiugins ne vieną žmonių kartą“, – sakė Š. Kasmauskas.
