Ar pasiseks „prakišti“ kryžius? (4)

Po savaitės dviejų – apklausa

Tačiau Savivaldybės posėdžių salėje susirinko vos penki politikai, iš kurių keturi – opozicijos atstovai. Į A. Kalniaus ironiją, kad Tarybos nariams matyt aktuali riboženklių tema nepasirodė tokia ir aktuali, sureagavo Steponas Baltuonis. Anot jo, nebuvo išvengta komunikacijos klaidų: vieną dieną skelbta, kad pristatymas vyks nuotoliniu būdu, kitą dieną – kad „gyvai“. „Bent jau mūsų, socialdemokratų frakcija, tikrai būtų dalyvavusi, sulaukiau kolegų skambučių“, – sakė S. Baltuonis.
Skirtingai negu plačiajai visuomenei skirtame pristatyme, šįkart V. Bernotas pateikė tris riboženklių variantus. Tai ypač pradžiugino rajono Tarybos narį Giedrių Petreikį. „Turbūt išmokta pamoka, kad pasirinkimas iš vieno varianto nėra pasirinkimas“, – šypsojosi jis.
Politikas priminė, kad po riboženklių pristatymo M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje kilo ažiotažas – kretingiškiai svarstė, daug diskutavo, ar tikrai miesto riboženklis turėtų būti kryžius. Dauguma buvo prieš.
„Šiandien tarp dviejų kryžių matom ir vieną visai kitokį variantą. Ar gyventojai galės vizualizaciją rinktis? Ar bus apklausa? Jei bus, tai kaip organizuojama?“ – į merą kreipėsi G. Petreikis.
A. Kalniaus žodžiais, apklausa bus „paleista“ po savaitės ar dviejų, organizuojama, kaip numatyta Savivaldos įstatyme. Bus paskelbti prisijungimo kodai, gyventojai savo nuomonę galės išreikšti internetu.
Justei Stonkutei pasiteiravus, ar balsavimui bus pateikti visi trys variantai, ar, kokius siūlyti, vis dėlto spręs pati rajono Taryba, A. Kalnius patikino, kad gyventojai galės rinktis iš visų trijų.

Kryžius – ir tik kryžius

„Buvo užduotis sukurti, kas atspindėtų Kretingos rajono ir miesto vertybes – kuo mes gyvenam, kokia mūsų istorija ir kiek galim savyje turėti drąsos būti išskirtiniai, kad pritrauktume ir turistus, ir piligrimus. Norėjom, kad būtų atspindėti vienuolynai. Gaila, kad jų beliko keturi, bet gal ateityje ir vėl turėsime penkis“, – pasvarstė A. Kalnius.
V. Bernotas šįkart pasiūlė tris vizualizacijos variantus – vieną kryžių, sukurtą pagal lietuviškos kryždirbystės tradicijas, kitą kryžių – su išreikštu pranciškoniškuoju TAU ženklu ir trečią – paprastą: ant grindinio pamato – žodis KRETINGA ir data, primenanti, kad 1253-iaisiais miestas pirmą kartą buvo paminėtas viešuose rašytiniuose šaltiniuose.
Į pastarąjį variantą panašių pavyzdžių su Vilniaus, Kauno, Kėdainių, Šiaulių, Alytaus, Telšių, Palangos, galų gale Darbėnų, Salantų ir kt. miestų pavadinimais dailininkas buvo parodęs ir šio pristatymo pradžioje. Tačiau toks paprastas riboženklis, tiek V. Bernoto, tiek A. Kalniaus nuomone, būtų visiškai neįdomu, nes neįkūnytų miesto istorijos. Riboženkliais įprasminti Kretingos vartai turintys atskleisti miesto išskirtinumą, kuo jis kvėpuoja, ko yra turtingas. Pasak A. Kalniaus, kad suprastų riboženklio-kryžiaus stiprumą, ir jam pačiam prireikė 2–3 mėnesių.
„Kryžius nebūtų kaip pakelės kryžius. Tikrai nebūtų. Tai nėra mažas simboliukas ar kažkas dar, o ženklas apie Kretingą. Jei tinka gyventojams – statom, netinka – nestatom. O gal ir jiems reikės laiko su tuo susigyventi, pasižiūrėti“, – svarstė jis.

Apie kūrinį – iš dailininko lūpų

Anot V. Bernoto, miesto vartai – svarbūs, kadangi atvažiavęs žmogus iškart sužino, kur pateko. „Šiuo atveju kalbame ne kaip apie eilinį riboženklį, bet kaip apie objektą, kuris atspindėtų Kretingos miesto tapatybę, o kartu būtų ir apsaugos fonas“, – savo kūrinį pakomentavo dailininkas.
Kaip ir ankstesniame pristatyme bibliotekoje, jis pakartojo „raktą“ riboženklio temai atradęs laikraščio antraštėje: Kretinga iš kitų miestų išsiskiria dvasingumu. Be to, menininką įkvėpė ir gilios pranciškoniškos, ir lietuviškos kryždirbystės tradicijos, taip pat prie Pasvalio žmonių pastatytas kryžius Baltijos keliui atminti.
Svarbiausi riboženklio akcentai – kryžius ir individualizuotos saulės. Taip pat integruotas ir ne vienas pranciškoniškas akcentas: specifine T raide žymimas „Tau“, stilizuota paukščių pora, kuri laiko užrašą „Kretinga“, baltiškas ištakas primenanti aštuoniakampė Auseklio (arba Aušrinės) žvaigždė ant granitinio pagrindo, o iš miesto išvažiuojančius žmones palydi 1253-ieji.
Bet kur dingo protėvių metai?
Tarybos nariui Steponui Baltuoniui pro akis nepraslydo, kad 1253-ieji pažymėti, o Kretingos miesto įkūrimo metų nėra.
„Paminėjot datą, kai lietuviai dar buvo pagonys… Kryždirbystės pradžia – nuo 1413-ųjų, kai buvom pakrikštyti. O kur prapuolė tie 200 metų? Išmetam juos – tarsi mūsų protėviai nebūtų gyvenę…“ – pastebėjo politikas. Jo žiniomis, pagonių ir dabar aplink yra – jie susirenka Šventojoje, pagonių akmuo stūkso ir prie Erškėtyno šaltinio Joskaudų miške Darbėnų seniūnijoje.
V. Bernotas atsakė, kad mūsų tapatybės dalis – kryžiaus pagrindas kuršiška žvaigždė. O lietuviškos kryždirbystės esmė yra pagoniškosios kultūros, senovės lietuvių – saulės garbintojų – jungtis su tradiciniu kryžiumi.
„Per tą jungtį identifikuojama, kad tai – būtent lietuviški, mūsų krašto, o ne lenkiški, škotiški ar dar kokie nors kryžiai “, – kalbėjo V. Bernotas.

Įžvelgė pasityčiojimą

Riboženkliams pastatyti planuojamos 6-ios kryptys, pro kur galima patekti į Kretingą: Šiaulių, Gargždų, Palangos, Klaipėdos, Darbėnų, Salantų. Numatytose vietose ir būtų pastatyti riboženkliai. Pavyzdžiui, atvažiuojant nuo Šiaulių, – prie kelio A11, nuo Klaipėdos pusės – netoli Akmenos upės.
Tai pastebėjęs vizualiai, Tarybos narys Gediminas Venckus suabejojo, ar šiuos planus „Via Lietuva“ priklausančiame kelyje bus galima įgyvendinti techniškai, klausė, ar, prieš pasirenkant lokaciją ties Akmena, buvo suderinta su šia bendrove?
Meras teigė, kad tiek vietos, tiek riboženklių išdėstymas tebėra vizija. Be to, toje vietoje kažkada buvo ir „Via Lietuva“ riboženklis. G. Venckus argumentavo, kad dabartinė situacija gerokai skiriasi: seniau nebuvo atlikti jokie kadastro matavimai, nebuvo suformuoti sklypai. Galiausiai politikas apskritai sakė esąs prieš, kad miesto riboženkliai būtų kryžiai.
„Priartėjus realiai matytume ne Kretingą, o kryžių. Kaip kvalifikaciją turintis matininkas, aš pats riboženklius kalu laukuose. Riboženklis-kryžius man atrodytų kaip pasityčiojimas iš šio religinio simbolio“, – kalbėjo jis.

Kai kuriems klausimams – ne laikas?

Į G. Venckaus klausimą dėl riboženklių lokacijos atsakė rajono Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Svajūnas Bradūnas. Jis užtikrino, kad kelio apsaugos zonose ir sklypuose riboženkliai teisiškai gali stovėti.
Tarp politiko ir specialisto netrukus įsižiebė dialogas. Gediminui svarbu buvo, koks bus riboženklio dydis – Svajūnas teigė dar nežinantis, o pagaliau, šiandien dar ir nesvarbu, detalizuojama bus vėliau.
„Kaip detalizuosit, jeigu nežinot, ar riboženklis tilps „Via Lietuva“ kelyje? Gal ir dalies kaimyno sklypo prireiks?“ – klausė Gediminas. Svajūnas žvelgė paprastai: jeigu prireiks, tai tada ir kreipsis į kaimyną. Bet, Gedimino nuomone, vizualizaciją reikėjo rengti išsamiai apsprendus riboženklių lokacijos vietas. Svajūnas paprieštaravo – pirmiau reikia žinoti, koks tas riboženklis išvis bus. „Namą juk irgi statom, kai jau turim sklypą“, – minties nepaleido G. Venckus.