Bendrojo plano korekcijos – išsigelbėjimas ar fikcija?

Žmonių godos buvo išgirstos tik kadencijai artėjant prie pabaigos – rugsėjį pagaliau pasirašyta Bendrojo plano koregavimo sutartis. Tam numatyti beveik 96 tūkst. eurų, o korekcijos rengėjų darbams – įmonei ir derinimams – pusantrų metų. Rezultato sulauksime tik 2028 metų kovą. Iki tol dar teks švęsti dvejas Kalėdas. Savivaldybė gal ir džiaugiasi sutartimi, o pokyčių laukiantiems gyventojams džiaugsmo maža. Su Bendrojo plano trukdžiais teks gyventi dar ilgai.
Kad Bendrasis planas pajudėjo iš mirties taško, yra gerai. Ar jis tikrai išspręs visas žmonių problemas? Pirmiausia pasižiūrėkime, ką Savivaldybė užsakė ir ko sulauks žmogus.
Prieš koregavimą buvo parengta Bendrojo plano stebėsenos ataskaita. Paprastai tariant, joje įvertinta, kaip planas veikia, surinkti gyventojų pasiūlymai ir pateiktos rekomendacijos. Koregavimo užduotis – jau konkretus užsakymas rengėjui, ką jis turi padaryti. Būtent šiuos du dokumentus ir palyginkime su problemomis, dėl kurių žmonės kreipiasi.
Pavyzdžiui, ūkininkų sodybos. Priklausomai nuo vietovės, ūkininko sodybai reikalaujama turėti bent 15 arba 25 hektarus žemės. Turintys mažiau žemės tiesiog negali įkurti ūkininko sodybos. Plano korekcijos rengėjui užsakyta tikslinti ūkininko ūkio ir naujos ūkininko sodybos „sampratą“.
Skamba išdidžiai. Tik ar tai žmonėms leis tikėtis statybos leidimo?
Juk sampratą galima patikslinti ir kartu palikti tuos pačius ribojimus. Aiškaus įpareigojimo peržiūrėti dabar nustatytų sklypų dydžių pagrįstumą užduotyje nėra. Ūkininkas lauks korekcijų įsigaliojimo ir galimybės statyti, o po pusantrų metų paaiškės, kad vis tiek negali.
Kita problema – privačiuose sklypuose suplanuotos gatvės, želdynai ir bendro naudojimo teritorijos. Savo žemę turi, bet jos naudojimą riboja plane nubrėžtos linijos. Kada numatyta gatvė ar viešoji erdvė atsiras, savininkas gali nė nežinoti.
Projektuotojams Savivaldybė pavedė peržiūrėti gatves, želdynus ir viešąsias erdves. Na, peržiūrės ir kas iš to? Nes teritorijas, rezervuotas keliams ir tinklams, nurodyta išlaikyti. Taigi, žadama peržiūra, bet dalis atsakymo jau įrašyta iš anksto.
Keliai ir tinklai, be abejo, reikalingi. Tačiau kiekvieną sprendinį reiktų pagrįsti: ar jis ten būtinas, realiai įgyvendinamas, o gal yra geresnių variantų? Ar ne per daug tokių ketinimų metų metus lieka tik popieriuje, o realūs apribojimai žmonėms – nežinia kiek? Privatus sklypas neturėtų tapti stalčiumi Savivaldybės planams, kuriems įgyvendinti vis neateina laikas.
Gyventojai, kurie tikisi susigrąžinti ankstesniame Bendrajame plane turėtas statybos galimybes, taip pat neturi kuo džiaugtis. Apie buvusių urbanizuojamų teritorijų atstatymą Bendrojo plano korekcijos uždaviniuose net neužsiminta.
Numatyta spręsti ir atvejus, kai Bendrasis planas nesutampa su detaliaisiais planais ar sklypų formavimo projektais, kurie anksčiau numatė statybos galimybes. Tuo reikėtų pasidžiaugti. Žmonės neturi kentėti dėl vienas kitam prieštaraujančių dokumentų.
Prieštaravimus nustatyti pavesta korekcijas atliekančiai įmonei. Ji turi surinkti ir reikalingus duomenis. Reikia tikėtis, kad darbuotojai patys susirinks žmonių pageidavimus, o ne lauks, kol gyventojai dar kartą juos suneš, nes ataskaitoje nurodyti 172 pasiūlymai, pateikti ją rengiant ir dar 49 pageidavimai gauti 2023–2024 metais. Žmonės skyrė laiką, dėstė problemas ir tikėjosi atsakymų. Gyventojų prašymai nėra pienas, nuo ilgo laukimo jie nesurūgsta.
Ar savivaldybė visa tai perduos Bendrojo plano korekcijų rengėjui, ar gyventojams viską teks kartoti iš naujo? Užduotyje aiškiai neparašyta, kad rengėjas turi gauti visus ankstesnius pasiūlymus.
Mano įsitikinimu, Savivaldybė turėjo projektuotojams pateikti konkrečias užduotis, kurias projektuotojai turėjo tik įvykdyti. Juk priimant jau parengtą darbą, Savivaldybė gaiš laiką diskutuodama dėl projektuotojų parengtų sprendinių.
Nereikėtų pamiršti ir kito svarbaus dokumento – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano. Jo keitimas pradėtas dar anksčiau – praėjusių metų lapkritį. Šis planas turėtų būti suderintas su Bendruoju, nes palikti dviejų planų prieštaravimai gali pakišti koją.
Viena skaudžiausių situacijų – reikalavimas, siekiant statybos leidimo, savo lėšomis jungtis prie centralizuotų tinklų. Net kai iki jų šimtai metrų ar kilometrai. Šeima planuoja namą, o jai tenka dar sukti galvą ir dėl dešimtis, atskirais atvejais ir šimtus tūkstančių eurų kainuojančio vamzdyno per apylinkes statybos.
Žmonės individualių nuotekų valymo įrenginius nori įsirengti ten, kur prijungimas prie centralizuotų tinklų neproporcingai brangus. Naujojo specialiojo plano rengimo uždaviniuose numatomos teritorijos, kuriose bus leidžiama įsirengti individualius nuotekų valymo įrenginius, vandens gręžinį. Nors bus reikalaujama palyginti prisijungimo prie centralizuotų sistemų ar individualių įrenginių alternatyvas ir įvertinti jų ekonominį pagrįstumą.
Kodėl Savivaldybė šio darbo ėmėsi kadencijos pabaigoje, o ne sulaukusi žmonių nepasitenkinimo, klausti jau nebėra prasmės. Kita vertus, ar šios Bendrojo plano korekcijos nėra tik gyventojų nuraminimas? Vertimas laukti dar praktiškai dvejus metus, nežinant aiškaus rezultato.
Vietoje šio senstelėjusio Bendrojo plano lopymo ar nevertėjo rengti naują, kuris patenkintų naujai iškilusius gyventojų ir Kretingos rajono plėtros poreikius?