Svarbia šios dienos minėjimo dalimi Palangoje tapo „Atminties kelio“ eitynės, subūrusios daugiau nei 150 mokinių ir jų pedagogų. Renginį organizavo Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos istorijos mokytoja metodininkė, Tolerancijos ugdymo centro vadovė Daiva Latožienė, kurios iniciatyva miesto mokyklos buvo pakviestos prisijungti ir drauge įprasminti Lietuvos žydų genocido aukų atminimą. Eisena prasidėjo Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos kieme. Progimnazijos bendruomenė leidosi „Atminties keliu“, prie kurio prisijungė Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos mokiniai ir pedagogai. Susibūrę į bendrą eiseną, jos dalyviai kartu žygiavo Senojo Turgaus gatve. Eisenos dalyviai sustojo prie Palangos sinagogų atminimo lentos, esančios Senojo Turgaus gatvėje, o vėliau Vytauto gatve tęsė „Atminties kelią“ iki pietinėje Birutės parko dalyje esančios simbolinės Holokausto aukų žudynių vietos ir jų atminimui skirto paminklo. Pasiekę paminklą, moksleiviai skaitė nužudytų Palangos žydų vardus ir pavardes, jų atminimui dėjo akmenėlius su užrašytais vardais. Tai buvo jautri ir prasminga pilietinė akcija, leidusi jauniems žmonėms prie savo miesto istorijos prisiliesti ne vien per vadovėliuose užrašytus faktus, bet ir per konkrečių žmonių gyvenimus bei likimus.
„Ši diena mums nėra vien data kalendoriuje. Už skaičių ir istorijos faktų slypi konkretūs žmonės – Palangos gyventojai, šeimos, vaikai, mūsų artimieji ir kaimynai, kurių gyvenimai buvo žiauriai nutraukti. Jie buvo šio miesto dalis, todėl labai svarbu, kad jų vardai, istorijos ir atminimas išliktų gyvi. Ypač jautru ir prasminga šiandien čia matyti tiek daug jaunų žmonių. Nuoširdžiai dėkoju mokiniams ir jų pedagogams, kurie kartu ėjo „Atminties keliu“. Tai suteikia vilties, kad ši istorija nebus pamiršta ir jos atmintis bus perduodama iš kartos į kartą. Kol prisimename šiuos žmones, tol išsaugome ir tą Palangos istorijos dalį, kurios neįmanoma ištrinti“, – sakė Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas.
Pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ kviečia mokinius, mokytojus ir visus prisiminti Holokausto metu sunaikintas Lietuvos žydų bendruomenes ir nueiti iki masinių žudynių vietų tais keliais, kuriais 1941 m. žydai buvo varomi į paskutinę savo gyvenimo kelionę. Lietuvoje žinoma daugiau kaip 200 masinių žydų žudynių vietų. Šiemet, minint 85-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines, Tarptautinė komisija inicijavo projektą „Atminties kelias 1941–2026“, kuriuo siekiama prisiminti skirtinguose Lietuvos miestuose ir miesteliuose sunaikintas žydų bendruomenes.
Šimtmečius gyvavusi Palangos žydų bendruomenė
Lietuvos žydų genocido atminimo diena minima rugsėjo 23-iąją, prisimenant 1943 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus geto likvidavimą. 1941–1944 m. Holokaustas sunaikino didžiąją dalį šimtmečius Lietuvoje gyvenusios žydų bendruomenės. Vien 1941 m. birželio–lapkričio mėnesiais buvo nužudyta apie 80 proc. tuo metu Lietuvoje gyvenusių žydų, o iki nacistinės okupacijos pabaigos – daugiau kaip 200 tūkst. žmonių.
Holokausto tragedija neaplenkė ir Palangos. Žydai šimtmečius buvo neatsiejama miesto bendruomenės dalis – čia gyveno, kūrė šeimas, vertėsi prekyba ir amatais, plėtojo gintaro verslą, steigė mokyklas, visuomenines organizacijas, dalyvavo miesto savivaldoje. Palangos žydų istorijos pėdsakai siekia XV amžių – seniausia žinoma miesto žydų laidojimo brolijos knyga buvo datuojama 1487 metais.
Šimtmečius gyvavusios bendruomenės gyvenimas buvo brutaliai nutrauktas 1941-aisiais. Birželio 22 d. Palangą užėmus nacistinės Vokietijos kariuomenei, netrukus prasidėjo žydų persekiojimas. Birželio 26 d. miesto žydai buvo suimti ir suvaryti į dvi Palangos sinagogas – vienoje kalintos moterys, vaikai ir pagyvenusieji, kitoje – vyrai ir jaunuoliai. Jau kitą dieną, birželio 27-ąją, vyrai ir jaunuoliai buvo išvesti į pietinę Birutės parko dalį, kur įvykdytos masinės žudynės. Tą dieną čia buvo nužudyta 111 žmonių – 106 žydai ir 5 lietuviai.
Likusių Palangos žydų kančios tuo nesibaigė. Daugiau kaip 300 moterų ir vaikų buvo perkelti į Valteriškių kaime įrengtą laikinąją darbo stovyklą, kur buvo laikomi iki 1941 m. spalio. Spalio 11 d. pradėta likviduoti stovykla. Žydėms su vaikais ir pagyvenusiems žmonėms buvo pranešta, kad jie bus vežami į kitą getą netoli Darbėnų, liepta atiduoti turimus pinigus, brangenybes ir kitus vertingus daiktus. Naktį iš spalio 11-osios į 12-ąją žmonės grupėmis, maždaug po 30 asmenų, sunkvežimiais buvo vežami iš Valteriškių į Kunigiškių mišką ir ten žudomi. Žudynes pagal Tilžės ir Memelio (Klaipėdos) SD (Saugumo tarnybos) ir Gestapo nurodymus organizavo bei vykdė dalis Kretingos apskrities, Palangos valsčiaus ir Palangos miesto policininkų. Įvairiuose žudynių etapuose dalyvavo ne mažiau kaip 50 egzekutorių. Žudynės vyko naktį, sunkvežimių žibintų šviesoje, ir baigėsi paryčiais.
Tragiškus 1941-ųjų įvykius Palangoje šiandien mena dvi pagrindinės Holokausto aukų žudynių vietos – pietinė Birutės parko dalis ir Kunigiškių miškas. 1958 m. liepą Birutės parko pietinėje dalyje nužudytųjų palaikai buvo ekshumuoti ir perlaidoti Palangos miesto civilinėse kapinėse. Būtent prie šio kapo šiandien Palangos žydų bendruomenės ir Palangos miesto savivaldybės atstovai pagerbė Holokausto aukų atminimą.
Praėjus 85-eriems metams nuo tragiškų 1941-ųjų įvykių, pareiga prisiminti išlieka. Rugsėjo 23-iąją prisimename ne tik Holokausto tragedijos mastą, bet pirmiausia konkrečius žmones – jų vardus, šeimas ir gyvenimus. Saugodami jų atminimą, saugome ir daugiau kaip penkis šimtmečius trukusią Palangos žydų istoriją – neatsiejamą miesto istorijos dalį. Atmintis gyva tol, kol prisimename.
Parengė Mindaugas SURBLYS
Palangos žydų bendruomenės informacija
