Pradžia buvo skelbiama ir anksčiau
Palangos miesto savivaldybės pranešimuose spaudai šis renginys vadinamas istoriniu, nors iš tiesų šio uosto statybų pradžia iškilmingai skelbiama antrąsyk per Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Pirmasis panašus šventinis renginys įvyko 2011 m., bet statybos sustojo 15-ai metų.
Kaip „Pajūrio naujienoms“ patvirtino Šventosios jūrų uosto direktorius Mindaugas Skritulskas, šis kartas tikrai nemeluos, nes statybų rangovas darbus jau pradėjo prieš mėnesį. Direktoriaus teigimu, darbams vykstant sklandžiai pagal planą, pirmieji laivai į Šventąją turėtų atvykti jau 2028-aisiais. „Nebent įvyktų kas nors netikėto, pavyzdžiui, būtų rastos kokio seno laivo liekanos“, – netikėtumo faktoriaus neatmetė M. Skritulskas.
Direktorius paaiškino, kodėl būtent šio šeštadienio renginys yra iš tikrųjų istorinis: „2011-ais metais buvo pradėti uosto gilinimo darbai, neįvertinus visų aplinkybių ir net nepastačius molų. Po trejų metų, 2014-aisiais, buvo parengtas techninis planas molų statybai, tačiau šiemet parengtas kitas, kuriuo remiantis ir pradėtos statybos. Jei statybos būtų vykdomos pagal 2014-ųjų metų projektą, jos būtų brangesnės apie 30 mln. eurų, kadangi juo buvo numatyta šiaurinį molą rengti iš gelžbetonio, o dabartiniame projekte numatyta iš riedulių. Pirminiame projekte molo statyboms buvo numatyta apie 70 mln. eurų, o dabartiniame – apie 45 mln. eurų, tačiau konkursą laimėjo rangovas, sąmatą dar sumažinęs iki 38 mln. su trupučiu. Ir statybų aikštelė jau perduota rangovams, statybos jau vyksta“, – paaiškino direktorius.
Svarbu visai Lietuvai
Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas, susisiekimo ministras Juras Taminskas, aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, kiti Vyriausybės ir valstybės institucijų atstovai, Savivaldybės tarybos nariai bei administracijos darbuotojai, Šventosios jūrų uosto direkcijos, rangovo, buriuotojų, žvejų, Palangos ir Šventosios bendruomenės atstovai.
„Neabejoju, kad, kartą sugrįžusi į pasaulio laivybos maršrutus, Šventoji juose pasiliks visiems laikams. – kalbėjo Prezidentas G. Nausėda. – Turėsime dar vieną Lietuvos langą į pasaulį – reikės jį prasmingai ir naudingai panaudoti.“
Į susirinkusiuosius kreipęsis Ministras Pirmininkas M. Sinkevičius akcentavo, kad Šventosios uosto atkūrimas svarbus ne tik pajūriui, bet ir visai Lietuvai: „Sutvarkytas uostas atvers daugiau galimybių turizmui, buriavimui, žvejybai ir vietos verslui, leis geriau išnaudoti tai, ką mums suteikia Baltijos jūra.“
„Šiandien simboline kapsule pradedame naują Šventosios uosto istorijos etapą. Šventosios uostas nėra nauja idėja – planai buvo ambicingi, tačiau jie liko neįgyvendinti. Šiandien šie planai virsta realybe – uostas realiai jau yra statomas. Lietuva yra jūrinė valstybė, o jūrinė valstybė gyvena su jūra, kuria ryšį su jūra, stato uostus ir augina buriuotojus“, – kalbėjo susisiekimo ministras J. Taminskas.
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus akcentavo, kad šiandienos darbai yra svarbūs ne tik kaip infrastruktūros projektas, bet ir kaip Šventosios bei visos Lietuvos jūrinės tapatybės dalis: „Šiandien pradėta molų statyba turi labai aiškią istorinę prasmę – mes tęsiame tai, ką prieš šimtą metų pradėjo ankstesnė Lietuvos karta. Tačiau kartu žvelgiame į ateitį. Atkurtas uostas taps šiuolaike Lietuvos jūrinės infrastruktūros dalimi, atvers naujų galimybių žmonėms, verslui, turizmui, laivybai ir visai Lietuvos jūrinei kultūrai.“
Kapsulė su laišku ateities kartoms
Šventosios uosto statybos pradžios ceremonijoje simboliškai pratęsta prieš šimtą metų pradėta uosto istorija. Į kertinį molų akmenį įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms, kurį pasirašė Prezidentas G. Nausėda, Ministras Pirmininkas M. Sinkevičius, susisiekimo ministras
J. Taminskas, Palangos miesto meras Š. Vaitkus ir Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovas M. Skritulskas.
Kertinį akmenį su įleista kapsule pašventino Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.
Bus pastatyti du išoriniai molai
Šventosios jūrų uosto infrastruktūros statybos darbus atliks tarptautinį konkursą laimėjusi UAB „Tilsta“.
Bus pastatyti du išoriniai molai, kurie suformuos įplauką į uostą ir apsaugos ją nuo Baltijos jūros bangavimo, smėlio užnašų. Pietinis molas bus 647,5 metro, šiaurinis – 402,5 metro ilgio.
Pietinio molo zonoje bus įrengtos keturios krantinės, o palei visą jo ilgį – 9 metrų pločio promenada, tapsianti nauja vieša erdve prie jūros. Šiaurinis molas pirmiausia atliks uosto įplaukos kanalo saugos funkciją, sulaikys smėlio sąnašas ir padės užtikrinti stabilų uosto įplaukos funkcionavimą.
Projekte taip pat numatyta gilinti uosto akvatoriją ir įplaukos kanalą, įrengti aptarnavimo infrastruktūrą.
Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais. Rangos darbus atliksiančios UAB „Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas tvirtino, kad tai – vienas sudėtingiausių šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamų hidrotechninės infrastruktūros projektų. „Esame visiškai pasiruošę laukiantiems iššūkiams. Jau turime sukaupę vertingos patirties dirbdami su Klaipėdos uosto ir Vidaus vandens kelių projektais. Savo žinias, komandos kompetenciją ir technikos parką sutelksime tam, kad Šventosios uosto statybos būtų įgyvendintos sklandžiai“, – sakė Eduardas Grinaveckas.
Palangos miesto savivaldybė jau yra įgyvendinusi vieną iš uosto atkūrimo etapų – sukūrusi žvejams reikalingą infrastruktūrą. Šiuo metu taip pat baigiamas rengti regioninės buriavimo mokyklos statybos techninis projektas, ir dar šiais metais planuojama pradėti jos statybos darbus.
—
Bendra Šventosios jūrų uosto molų statybos rangos sutarties vertė siekia 38,23 mln. eurų su PVM. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir Palangos miesto savivaldybės lėšomis.
Uosto atkūrimo darbų finansavimo sutartį pasirašė Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Inga Šuolienė ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Ramunė Olšauskaitė Urbonienė.
Pagal 2023–2029 metų Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategiją Palangai numatyta 18,8 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Nuspręsta šį finansavimą panaudoti Šventosios uosto molams statyti.
Visi statybos darbai turi būti atlikti per 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos.
Esant nuo rangovo nepriklausančioms aplinkybėms, terminas galės būti pratęstas du kartus po šešis mėnesius.
Pirmasis Šventosios uosto kertinis akmuo padėtas 1925 m. balandžio 28 d.
