Kretinga su Palanga bylinėjasi dėl namelių Šventojoje

Palanga iš peties ėmėsi kovoti su neteisėtais statiniais Šventojoje – mediniais nameliais, kuriais yra pagarsėjusi anaiptol ne iš gerosios pusės. Ne viena dešimtis tokių statinių per pastaruosius kelerius metus jau ir nugriauta, bet šiuo metu kurorto Savivaldybė bylinėjasi su kaimyne Kretinga. Keturių „medinukų“ Kretingos rajono Savivaldybė ne tik kad nesiruošia nugriauti, bet jau ir turi pirmosios instancijos – Klaipėdos apylinkės – teismo nutartį, kad gali ir negriauti – teismas įteisino jų nuosavybę. Vis dėlto Palanga nepasiduoda – Klaipėdos apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą.

Liepė nugriauti – paprašė įteisinti

Kretingos rajono savivaldybė į teismą su prašymu įgyjamosios senaties būdu suteikti nuosavybės teisę į statinius Šventojoje kreipėsi po to, kai iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) dar pernai sulaukė nurodymo iki 2025 m. birželio 23 d. atlaisvinti neteisėtai užimtą ir naudojamą valstybinę žemę, nugriaunant 4 neįregistruotus medinius poilsio namelius Mėguvos gatvėje, Šventojoje.
Lygiai prieš du mėnesius, rugpjūčio 6 d., Klaipėdos apylinkės teismas tenkino Kretingos rajono savivaldybės prašymą. Pirmasis dokumentas, liudijantis vieno iš šių keturių statinių egzistavimą, menantis dar sovietinius laikus – Kretingos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto
1967 m. rugsėjo 8 d. sprendimas nr. 308 „Dėl žemės sklypo paskyrimo Šventosios apylinkės vykdomajam komitetui vasarnamių statybai Šventosios gyvenvietėje“. Tuo metu pagal administracinį skirstymą Šventoji priklausė Kretingos rajono savivaldybei, o valstybinėms institucijoms turėti savo vasarvietes pajūryje
sovietmečiu buvo įprasta.

Išskirtinė nutartis?

Su pirmosios instancijos teismo nutartimi Palangos miesto savivaldybė nesutiko ir rugsėjo 2 d. ją apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas, „Pajūrio naujienoms“ komentuodamas apeliacinį skundą, akcentavo, kad nurodytame 1967 m. rugsėjo 14 d. valstybinio priėmimo akte minimas tik vienas 56,6 kv. m namelis, o norima įteisinti keturis skirtingose vietose esančius namelius, turinčius po 14,6 kv. m plotą: „Toks dokumentas neįrodo šių namelių teisėtumo, nei to, kad ten yra ta pati vieta, nei kad tie patys nameliai. Gal kažkuris vienas ir perstatytas, o gal pastatytas visai kitoje vietoje, nes kvadratūros skirtingos. Be to, pagal Civilinio kodekso (CK) 4,69 str. 1 d. įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės – ne Savivaldybės – objektais.“
V. Korsako teigimu, Kretingos rajono savivaldybės prašymą tenkinęs Klaipėdos apylinkės teismas ignoravo CK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką: „Yra dešimtys bylų, kai teismo nutartimis liepta statinius nugriauti. Pavyzdžiui, Mažeikių rajono savivaldybė jau nugriovė 12 namelių prie Beždžionių tilto, vienas universitetas pašalino 20 namelių prie „Energetiko“. Tad ši byla – vienintelė iš panašių, kurioje nelegalius statinius valdžiusiam asmeniui, šiuo atveju – Kretingos rajono savivaldybei – leidžiama juos įteisinti. Be to, pretenduoti į statinio nuosavybę galima tik tuo atveju, jei jo statybos buvo teisėtos ir nustatyti statinio kadastro duomenys. Šioje byloje nepateikti statybų teisėtumą įrodantys dokumentai“, – sakė juristas.
Kartu su Palangos miesto savivaldybe apeliacinį skundą pasirašė VTPSI, Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba, Registrų centras.
Į „Pajūrio naujienų“ klausimus apie iki šiol Kretingos neteisėtai valdytus keturis namelius Šventojoje atsakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Mero Antano Kalniaus teigimu, šiuos statinius Kretingos rajono savivaldybė visuomet prižiūrėjo.

– Kodėl Kretingos rajono savivaldybei reikalingi šie nameliai Šventojoje?
– Visų pirma, gyventojai mus, Tarybą, įpareigoja atsakingai elgtis su turtu, kuris priklauso Savivaldybei. Manau, kad yra nesąžininga nugriauti tai, kas sovietmečiu legaliai buvo atiduota valdyti Kretingos rajono savivaldybei. Visų pirma ir norime susitvarkyti, kad jie teisėtai priklausytų Savivaldybei, nes iki šiol jie buvo „a la“ nelegalūs, nors tuos namelius Savivaldybė tvarkė, prižiūrėjo, vasaros metu pagal specialiai sudaromą eilę Savivaldybės darbuotojai ten vyko ilsėtis.

– Kada paskutinį kartą minimuose nameliuose ilsėjosi Kretingos rajono savivaldybės darbuotojai?
– Aš tame procese nedalyvauju. Tuose nameliuose nesiilsėjau nei aš, nei mano artimieji. Šiuos klausimus tikriausiai tvarko Savivaldybės Bendrasis arba Vietinio ūkio ir turto valdymo skyrius.

– Kokią veiklą Savivaldybė ketinanti vykdyti šiuose nameliuose, jeigu ir kitų instancijų teismai paliks Kretingos rajono savivaldybės nuosavybės teisę į minimus statinius?
– Visų pirma turime juos sutvarkyti, nes ten nėra nei vandens, nei tualetų – yra tik elektra. Bet tokių namelių Šventojoje yra ne vienas, ir ne vien tik Kretingos rajono savivaldybės… O sutvarkytuose nameliuose galima rengti vaikų stovyklas arba suteikti galimybę juose pailsėti socialiai remtiniems žmonėms. Tik labai abejoju, ar jie būtų skirti naudotis Savivaldybės darbuotojams.

– Kodėl būtent dabar siekiama įgyti nuosavybės teisę į šiuos namelius?
– Tiesą sakant, man keista, kodėl tas turtas nebuvo įteisintas iki šiol. Tai – priekaištas ankstesniems rajono vadovams.

– Kaip vertinate tai, kad Palangos savivaldybė nesusitaikė su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir pateikė apeliacinį skundą?

– Kiekviena Savivaldybė turi savo viziją, gal jie nori ten kažką pasistatyti.

ansamblis Lietuva mob

Parašykite komentarą