Dauguma išplaukia valtimis
Trečiadienį 10 val. ryto prie tvenkinio jau stovėjo keli automobiliai su priekabomis, kuriomis atgabentos valtys. Šios su žvejais buvo gerokai nutolusios nuo kranto, jų siluetai vos matėsi tolumoje viršum ramaus tvenkinio paviršiaus. Žvejams erdvės ten – apstu, tvenkinio ilgis – 2,6 km.
Pavydžiai žvelgiant į rudeniškai romantišką vaizdą, vienas po kito atriedėjo dar du žvejų automobiliai. Vienas žvejų klaipėdietis Rolandas Vizgaudis priekaboje atsigabeno modernią valtį su gana turtinga žvejybos įranga, o kitas kretingiškis Jeronimas Grinevičius darbo ėmėsi vietoje – prisipūtė guminę valtį.
J. Grinevičius sakė atvažiuodavęs pameškerioti čia ir anksčiau, bet šią vasarą tvenkinio prieigos ypatingai sutvarkytos. „Vasarą žmonės čia statė palapines, mačiau atvykstančių ir neįgaliųjų vežimėliuose. Kai saulėtos dienos, būna automobilių net su užsienietiškais numeriais. Vanduo čia švarus, gerokai švaresnis negu Kurmaičių tvenkinyje – maudytis malonu, pakrantė gana sekli, tinkama ir vaikams. Aplinka švari, oras grynas“, – naujai sutvarkytą poilsiavietę gyrė kretingiškis. – Kitoj pusėj visa pakrantė užtverta, privažiuoti neįmanoma, uždėtos lentelės, kad valdos – privačios.“
Kretingiškis sakė mėgstąs apsilankyti ir pamaryje – vykstąs pažvejoti ir į Rusnę, Skirvytę.
Pag
auna metrines lydekas
Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestro ir Klaipėdos muzikinio teatro muzikantas R. Vizgaudis sakė važinėjąs čia jau kokį dešimtmetį – kolega pirmąkart parodė šią vietą. „Dabar ypač malonu atvykti: per dvejus metus sutvarkė paplūdimį, įrengė prieplaukas žvejams, kad galėtų meškerioti nuo kranto. Nors šiaip jau žvejui neprieinamų vietų nėra – gali įlįsti bet kur ir bet kada. Žuvų čia sočiai: lynai, karšiai, ešeriai, lydekos“, – džiūgavo klaipėdietis, patikinęs, kad netoli nuo kranto, kairiajame jo kampe pagavęs 1 m ilgio, maždaug 10 kg sveriančią lydeką, o priešingame – mažesnę, gal 9 kg svorio.
Apie tai, kad yra didelių lydekų kalbėjo ir Jeronimas, tik akcentavo, kad draudžiama gaudyti didesnes negu 55 cm ilgio. Kaipgi tokias su meškeres ištempiate? – į šį klausimą, abu kalbinti žvejai reagavo džiaugsmingai: „Va čia ir yra didžiausias žvejybos azartas. Pagauni, pabučiuoji ir paleidi į laisvę.“
R. Vizgaudis sakė esąs kilęs iš kaimyninio Skuodo, nuo mažumės meškeriodavo su tėvu, bet šis jam meškerės neduodavo. Ilgainiui vaiko smalsumas ir noras pačiam pagauti žuvį nugalėjo: pats pasidarė meškerę ir išėjo vienas. Nuo to karto aistra tik didėjo. Dabar leidžiasi valtimi labiau į marias, o čia atvykstąs dažniau rudenį.
Nei žvyno, nei uodegos
Žvejams lipant į valtis palinkėjus sėkmės, abu šmaikščiai replikavo: „Oi, blogai linkite. Žvejui reikia sakyti: nei žvyno tau, nei uodegos. Tuomet sėkmė garantuota.“
Jų manymu, žuvys čia veisiasi natūraliai, tačiau Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys patikino, kad jų atsargos papildomos ir įžuvinant – šiemet ketinama įleisti būtent lydekų.
Tvenkinio viduryje yra sala, į kurią, tikino pašnekovai, anksčiau atplaukę išsilaipindavo: čia buvo poilsiavietė, jie papietaudavo. Jų žiniomis, tą poilsiavietę anksčiau prižiūrėdavo Lazdininkų kaimo bendruomenė, o dabar naujai įrengtu paplūdimiu rūpinasi Darbėnų seniūnija.
Paplūdimio teritorija – švari, į akis nekrito nė viena šiukšlė. J. Grinevičius sakė, prieš lipdamas į valtį, jis surenkąs svetimų paliktas šiukšles. „Žinau, kad ir kiti žvejai taip elgiasi, bet yra tokių, kurie sako – kodėl turėčiau rinkti, jei pats nešiukšlinu. Tiesiog norisi, kad šita vieta būtų švari“, – tvirtino vyras.
Pagiriamasis žodis ir Darbėnų seniūnijos darbuotojams – biotualetas švarus, jame kabo tualetinis popierius, ir žvejai tikino, kad tai nėra atsitiktinumas.
Bendradarbiavimo su latviais rezultatas
Lazdininkų tvenkinys nėra natūralus vandens telkinys, jis buvo įrengtas 1976 m., užtvenkus Darbos upę, kad kolūkis galėtų drėkinti laukus. Lazdininkų tvenkinio pakrantės tvarkymo darbai buvo užbaigti pernai gruodį. Šis projektas iš esmės pakeitė teritoriją, paversdamas ją kur kas patogesne ir patrauklesne vieta tiek aktyviam, tiek ramiam poilsiui – ne vien žvejams, bet ir šeimoms.
Darbai buvo atlikti pagal Latvijos–Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Vandens maršrutų tinklo vystymas Latvijoje ir Lietuvoje, plėtojant tarpsieninį turizmo produktą“ ir buvo finansuoti Europos Sąjungos ir Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Bendra darbų vertė – 75 tūkst. eurų, iš jų 30 tūkst. eurų – Savivaldybės biudžeto lėšos.
Tvenkinio priežiūra po sutvarkymo patikėta Darbėnų seniūnijai. Jos seniūnas A. Poškys taip pat tvirtino, kad iki sutvarkymo ir po jo tvenkinio pakrantė nuo Lazdininkų pusės skiriasi lyg diena ir naktis. Tačiau, jo žodžiais, iniciatyva visgi priklauso priešingame krante įsikūrusio Mažučių kaimo bendruomenei, kuri ėmėsi tvarkyti pakrantę savo pastangomis ir lėšomis. Ir tik vėliau partneriai iš Latvijos pasiūlė tęsti darbus, bendradarbiaujant su Kretingos rajono savivaldybe.
Mažučių kaimo bendruomenės pirmininkas Kęstas Kulesius, paprašytas prisiminti darbų pradžią, sakė, kad prieš 4-erius metus susikūrusi jų kaimo bendruomenė vienijo 14 asmenų. Tačiau naujakuriai išvien su verslininku Japoniško sodo kūrėju Šarūnu Kasmausku, negavę lėšų pagal Gyventojų iniciatyvų projektą, nusprendė patys susitvarkyti prieigas prie tvenkinio. „Buvo gaila neišnaudoti tokio gražaus vandens telkinio, norėjosi įsirengti poilsiavietę ir paplūdimį, kad galėtume susirinkti šeimomis. O kai mes pajudinome, atsirado iniciatyvūs latviai ir buvo imtasi tvarkyti kitą tvenkinio pakrantę“, – kalbėjo K. Kulesius.
