Kad suprastume, kaip vyksta klausos silpnėjimas reikia suprasti, kaip veikia mūsų ausis ir girdėjimo procesai: ausis sudaryta iš trijų dalių – išorinės (ausies kanalas ir kaušelis), vidurinės (būgnelis, būgninė ertmė ir 3 mažiausi organizmo klausos kauliukai) ir vidinės (prieangio, sraigės ir 3 pusratinių kanalų). Mus domina vidinės ausies struktūra – sraigė, nes joje išdėstytos klausos neurosensorinės ląstelės, skalaujamos endolimfos skysčio, gaunančios suvirpinto oro gūsio sukelto endolimfos mechaninę bangos jėgą, kurią tos ląstelės verčia nerviniu impulsu ir toliau neša neuronais į galvos smegenyse esančius garsų apdorojimo centrus. Neurosensorinės sraigės ląstelės išsidėsčiusios tam tikra tvarka, ir viena grupė ląstelių registruoja ir perduoda tik vieno dažnio garsus, apimdami diapazoną nuo 16 kHz iki 20 tūkst. kHZ. Mūsų fiziologija lemia, kad dažniausiai jautriausiai būna pažeidžiama ta sraigės ląstelių grupė, atsakinga už aukštų dažnių (garsų diapazoną), vadinasi su laiku žmogui tam tikri garsai – k, s, š, t, p – turi būti tariami garsiau, kad žmogus jas išgirstų, bet dažniausiai žmogus nesąmoningai ima spėlioti, kokių garsų neišgirdo žodyje pagal kontekstą (iš čia kilo priežodis „aš apie batus, o jis apie ratus“ – nes batai ir ratai tariami panašiai), dėl to įvyksta daug nesusipratimų, gali apimti gėdos jausmas, vengimas bendrauti (nes reikia vis pakartoti). Dažnas pacientas jaučiasi pasimetęs, kodėl girdėdamas gerai žemo dažnio garsus nesupranta, kodėl kalba jam skamba taip neaiškiai.
Deja, šiai dienai mokslo pasaulis būdo atgaivinti pažeistų klausos ląstelių pasiūlyti negali. Lieka viena išeitis – nešioti klausos aparatus. Išrasti 1898 metais praėjo daugybę modifikacijų ir technologijų kol tapo tokiais patogiais, kokie yra šiandien. Jų privalumas – tai galėjimas pritaikyti kiekvieno paciento klausai individualiai, kai kiekvienas dažnių ruožas yra pagarsinamas tik tiek, kiek reikia ir girdima kalba tampa ne garsesne, o aiškia ir ryškia. Nuima perteklinį poreikį įsitempti, bandant atspėti, kokį žodį – „batas“ ar „ratas“ jis girdi.
Dar blogiau, mūsų fiziologija taip sudėta, kad nenaudojamos dalys ima atrofuoti, vadinasi, jei ilgą laiką žmogaus neurosensorinės ląstelės pilnavertiškai neperduoda garsų klausos centrams, esantiems smegenyse, juose esančių garsų analizatorių sugebėjimas suvokti aukšto dažnio garsus (k, s, š, t, p) ima silpti. Tyrimai rodo, kad žmonės per vėlai ėmę naudoti klausos aparatus vėliau kalbą ir žodžius supranta blogiau nei žmonės, kurie klausos aparatus ėmė nešioti laiku.
Triukšmo. Triukšmas be klausos aparatų nuo 85 dB jau gali pradėti kenkti klausos ląstelėms. Tai reiškia, kad nešiojant klausos aparatus triukšmo perdavimas yra dar didesnis.
Infekcijos. Ausų landų ir klausos aparatų lietimas nešvariomis rankomis – itin dažna ausies kanalo infekcijos priežastis. Taip pat rekomenduojama vengti nešioti klausos aparatus, kai po dušo ar vonios ausų landose lieka drėgmės.
Kas rekomenduojama nešiojant klausos aparatus
Nešioti kasdien ir ilgą laiką. Klausos aparatų technologija padeda žmogui atkurti tuos garsus, kuriuos jis turėtų girdėti turėdamas sveiką klausą ir taip leidžia visavertiškai smegenyse esantiems klausos centrams juos be didelių pastangų apdoroti.
Naudoti tinkamas priemones. Drėgmės poveikis ir nešvarumai gali sutrumpinti klausos aparatų gyvenimo trukmę.
Bendrauti su jūsų klausos specialistu. Dažni apsilankymai padės greičiau adaptuotis prie klausos aparatų bei padės iškilus nesklandumams (užsikimšus vamzdeliui, atsiradusiems gedimams).
