Su šakomis išmeta ir duris
Vienas gyventojas socialiniame tinkle šią savaitę pasidalino nuotraukomis, kuriose matyti palei nebenaudojamą geležinkelį Kretinga–Darbėnai nupjautų šakų krūvos. „Manau, kai prognozuoja tokias šildymo kainas, tai – puikiai tinkanti žaliava biokurui, – savo mintimis šalia nuotraukų dalijosi kretingiškis. – Tie žabarai puikiai tiktų ir biokurui, bet geriau sukišt į pamiškes ir paslėpt, negu panaudoti kaip kurą. Verčiau pirks ir kainas šildymo kels žmonėms.“
Ar kretingiškio mintys turi pagrindą? Kodėl ši nupjauta žaliava nenaudojama biokurui? Šito teiravomės dviejų atsakingų Kretingos rajono įmonių – UAB „Kretingos šilumos tinklai“ ir SĮ „Kretingos komunalininkas“ – atstovų. Abu jie tvirtino, kad idėja biokurui panaudoti savivaldybės teritorijoje surenkamas šakas – anaiptol ne naujiena.
Kaip teigė „Kretingos komunalininko“ direktorius Paulius Ruškus, tokį sumanymą kadaise bandyta įgyvendinti – tiesa, nesėkmingai. „Jeigu ten būtų tik šakos, tuomet galima būtų šią idėją gvildenti, – „Pajūrio naujienoms“ sakė P. Ruškus. – Bet mums tenka surinkti viską, ką gyventojai sumeta kartu su šakomis – ir kelmus, ir netgi durų staktas su visomis vinimis. Apie bandymus gaminti biokurą man pasakojo senieji įmonės darbuotojai, nes tai buvo daroma dar iki man pradedant dirbti, tačiau buvo sugadinti net keli šakų smulkintuvai. O didžiąją dalį tokių atliekų ir sudaro būtent iš gyventojų surenkamos.“
Įmonės vadovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje biokuro gamyba užsiima tik privatus verslas. Jo teigimu, niekur šalyje šios veiklos nevykdo savivaldybės įmonė. „O mūsų įmonė nevykdo gamybos – esame atliekų surinkėjai. Be to, mūsų turbūt vienintelė Savivaldybė Lietuvoje, kurioje surenkamos nupjautos šakos iš gyventojų. Didžiojoje dalyje šalies savivaldybių gyventojai tokias atliekas turi pristatyti patys į tam skirtas teritorijas.“
Per aštuonis šių metų mėnesius iš gyventojų ir nuo atliekų aikštelių išvežta 691 t šakų, iš miesto – 83 tonos.
Ilgas biurokratinis kelias
UAB „Kretingos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas Tomas Liaučys antrino P. Ruškui, kad tokios šakos, kokias dabar surenka komunalininkai, netinka biokurui gaminti. „Visų pirma, tai turi būti miško kirtimo atliekos, o norint jas taip įvardinti, reikia atlikti poveikį aplinkai. Klausimą apie biokuro gamybą yra kėlęs ir rajono meras, bet tam reikia įveikti ilgą biurokratinį kelią ir nemažų finansinių sąnaudų. Tektų pirkti ir specialią smulkinimo įrangą, o visą procesą smarkiai kontroliuotų aplinkosauginiai reikalavimai – būtina ekologiškai ir tokias atliekas surinkti, ir jas susmulkinti, – kalbėjo T. Liaučys. – Labai svarbu, kad tarp tokių atliekų nebūtų kitokių, tam netinkamų: nei nupjautos kiemo ar sodo žolės, nei pomidorų daigų ir pan. Biokurui tinka tik mediena.“
T. Liaučys prakalbo ir apie „Kretingos šilumos tinklų“ katilinės teritoriją Melioratorių g.: „Atrodytų, kad ją būtų galima naudoti biokurui gaminti, bet aplink yra gyvenamieji namai, tad dėl triukšmo, dulkių derėtų tokią veiklą vykdyti už miesto ribų. O ir gamybą vykdyti vietoje būtų verta tik tokiu atveju, jei tai teiktų naudos Savivaldybei ir jos gyventojams. Biokuro kaina vietos gyventojams turėtų būti mažesnė už biržos bent 5 procentais.“
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad netgi tuo atveju, jeigu ir būtų pradėta tokia veikla, vis tiek biokuro tektų pirkti iš kitur. Pašnekovo žiniomis, komunalininkų surenkamų šakų kiekis sudarytų vos šeštadalį viso šildymo sezonui reikalingo biokuro.
Pastaruoju metu „Kretingos šilumos tinklai“ biokurą pirko iš UAB „Baldarys“ (Skuodas), „Kietasis Biokuras“ (Telšiai), UAB „Babrūna“ (Neringa), Klasmann-Deilmann Bioenergy, UAB (Šilutė), UAB „Via fortis“ (Vilnius).
