Judėjimas vandenyje – sveikatai nuo nėštumo iki pirmųjų kūdikio žingsnių

Nuo rugsėjo Kretingos sporto centre pradedami nauji užsiėmimai nėščiosioms ir mamoms su kūdikiais nuo 4 mėnesių. Profesionalios plaukikės, plaukimo trenerės ir kineziterapeutės Živilės Tamulienės vedamos treniruotės vandenyje bus skirtos ne tik fiziniam aktyvumui, bet ir geresnei savijautai, kūno stiprinimui ir saugiam judėjimui vienais svarbiausių gyvenimo etapų.

Nėštumas ir motinystė – laikotarpiai, kai moters kūnas patiria daug pokyčių. Keičiasi laikysena, svorio centras, didėja apkrova nugarai, dubeniui ir kojoms, o po gimdymo organizmui reikia laiko atgauti jėgas. Specialistų teigimu, tinkamai parinktas fizinis aktyvumas šiais gyvenimo etapais gali padėti geriau jaustis ir lengviau prisitaikyti prie kūno pokyčių.

Svarbu ne tik išlikti aktyviai

„Per nėštumą judėjimas svarbus ne tik fizinei formai palaikyti. Mankšta vandenyje gali padėti lengviau išnešioti vaisių ir pasiruošti gimdymui“, – sakė Ž. Tamulienė.
Vandenyje atliekami pratimai padeda stiprinti įvairias kūno raumenų grupes – rankų ir krūtinės, pilvo ir nugaros, dubens dugno, kojų raumenis. Taip pat lavinamas sąnarių paslankumas, gerinama laikysena ir bendras kūno stabilumas.
Vandens aplinka nėščiosioms turi ir dar vieną svarbų pranašumą – ji sumažina mechaninę kūno svorio apkrovą. Todėl moterys vandenyje dažnai jaučiasi lengvesnės, gali laisviau judėti, o kartu išlaikyti reikalingą raumenų darbą.
Anot trenerės, reguliarus judėjimas gali padėti mažinti įtampą ir diskomfortą nugaros srityje, kojų tinimą, venų sąstingį. Fizinis aktyvumas taip pat prisideda prie geresnės širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos veiklos ir bendros savijautos.
Tačiau svarbiausia – fizinis krūvis turi būti individualus. „Čia tikrai nėra principo „visoms vienodai“. Svarbu nėštumo savaitė, moters savijauta, ankstesnis fizinis aktyvumas ir gydytojo rekomendacijos. Vandenyje galima dirbti ir pakankamai intensyviai, ir labai švelniai – krūvį lengva pritaikyti pagal žmogaus būklę, pasirengimą“, – akcentavo Ž. Tamulienė.

Vanduo – ir treniruotė, ir atokvėpis

Treniruotės vandenyje nuo įprastų užsiėmimų sporto salėje skiriasi pirmiausia aplinka. Vandens fizikinės savybės leidžia kūnui judėti kitaip negu sausumoje. „Vandenyje kūnas jaučiasi daug lengvesnis, vanduo sumažina kūno svorio apkrovą sąnariams, tačiau kartu suteikia pasipriešinimą kiekvienam judesiui. Todėl tas pats pratimas sausumoje ir vandenyje gali jaustis visiškai skirtingai“, – paaiškino trenerė.
Vandens pasipriešinimas padeda stiprinti įvairius kūno raumenis, taip pat ir giliuosius, kurie svarbūs laikysenai, kūno stabilumui. Per užsiėmimus galima lavinti pusiausvyrą, koordinaciją, liemens stabilumą ir judesių amplitudę.
Kuo greičiau žmogus juda vandenyje, tuo didesnis tampa pasipriešinimas. Taigi vandens treniruotė nebūtinai yra tik lengva mankšta. „Jeigu norisi intensyvumo, vanduo tikrai nereiškia „lengvos mankštelės“. Treniruotė gali būti ir labai rimta. Viskas priklauso nuo tikslo – galima daugiau dirbti su ištverme, jėga ir stabilumu, mobilumu arba pasirinkti labiau atpalaiduojančio pobūdžio užsiėmimą“, – atkreipė dėmesį Ž. Tamulienė.
Kartu vandens aplinka daugeliui žmonių padeda atsipalaiduoti. Vanduo veikia tarsi švelnus masažas, o po treniruotės dažnas jaučiasi ne tik fiziškai padirbėjęs, bet ir pailsėjęs. „Manau, tas derinys – fizinis darbas ir emocinis atsipalaidavimas – yra viena didžiausių vandens treniruočių stiprybių“, – teigė trenerė.

Pažintis su vandeniu nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių

Naujieji užsiėmimai Kretingos sporto centre bus skirti ir kūdikiams nuo keturių mėnesių. Kūdikių plukdymas, pasak Ž. Tamulienės, pirmiausia yra pažintis su vandeniu ir judėjimu visiškai kitoje aplinkoje.
Vandenyje kūdikiai gali atlikti judesius, kurie padeda lavinti kūną. Per užsiėmimus stiprinami rankų, kojų, pilvo ir nugaros raumenys, lavinama koordinacija.
Tokie užsiėmimai gali būti ypač naudingi kūdikiams, turintiems padidėjusį arba sumažėjusį raumenų tonusą, tačiau kiekvieno vaiko situacija yra individuali, todėl svarbu atsižvelgti į jo sveikatos būklę ir specialistų rekomendacijas.
Vandens užsiėmimai turi ir emocinę reikšmę. Mažyliui tai nauja aplinka, nauji pojūčiai ir galimybė patirti teigiamų emocijų. „Tai yra ir kūdikio socializacija – jis mokosi būti kitoje aplinkoje, mato kitus vaikus, stiprina ryšį su mama ar tėčiu“, – sakė Ž. Tamulienė.
Būtent bendras laikas vandenyje gali tapti svarbia tėvų ir vaiko bendravimo dalimi. Tėvai mokosi geriau pažinti mažylio reakcijas, o kūdikis naują aplinką tyrinėja jausdamasis saugus šalia artimo žmogaus.

Padeda prisitaikyti prie kūno pokyčių

Ž. Tamulienės teigimu, judėjimo svarba nesibaigia vienu konkrečiu gyvenimo etapu. „Kūnas keičiasi visą gyvenimą, o judėjimas padeda prie tų pokyčių prisitaikyti“, – įsitikinusi ji.
Nėštumo metu keičiasi svorio centras, laikysena, didėja apkrova sąnariams. Todėl tinkamai parinkta mankšta gali padėti lengviau prisitaikyti prie didėjančio krūvio. Po gimdymo moters laukia kiti fiziniai iššūkiai. Organizmui reikia laiko atsigauti, o kasdienybėje atsiranda naujų fizinių apkrovų – kūdikio nešiojimas, maitinimas, dažnai pasikartojantys judesiai. „Po gimdymo judėjimas gali tapti būdu pamažu susigrąžinti jėgas, sustiprėti ir turėti bent šiek tiek laiko sau“, – atkreipė dėmesį trenerė.
Vis dėlto specialistė akcentavo, kad grįžti prie fizinio aktyvumo reikėtų laipsniškai ir atitikti individualią moters sveikatos būklę.

Beveik trys dešimtmečiai – vandenyje

Ž. Tamulienės profesinis kelias su sportu vandenyje susijęs jau beveik 30 metų. Ji yra profesionali plaukikė, dirba plaukimo trenere ir kineziterapeute klinikoje.
Anksčiau trenerė vedė vandens aerobikos užsiėmimus, o šiuo metu daugiausia dirba su nėščiosiomis, kūdikiais ir žmonėmis, turinčiais judamojo aparato problemų, taip pat po operacijų ar traumų.
Ilgametė patirtis, anot jos, leidžia matyti, kiek daug galimybių vandens aplinka suteikia skirtingiems žmonėms ir skirtingiems poreikiams – nuo aktyvios treniruotės iki švelnaus, sveikatą stiprinančio judėjimo. „Man svarbiausia, kad žmogus ne tiesiog atliktų pratimus, o suprastų, kodėl juos daro, jaustųsi saugiai ir pamažu pastebėtų, kad kasdien judėti tampa lengviau, – kalbėjo ji. – Svarbiausia judėti pagal savo galimybes, įsiklausyti į kūną ir fizinį aktyvumą rinktis ne kaip pareigą, o kaip vieną būdų rūpintis savo sveikata.“

—-

Nuo rugsėjo vidurio startuoja projektas: socialinių paslaugų plėtra Kretingoje „Sportas be ribų: sveika gyvensena – kiekvienam“.
Išsamesnė informacija ir registracija bus skelbiama www.kretingasc.lt, taip pat teirautis galima el. paštu sportasberibu@kretingasc.lt .

youtube

Parašykite komentarą