„Susitelkėme visi – ne tik Žvainių, bet ir kolegos iš Salantų kultūros centro, Laivių ir Juodupėnų skyrių, prisidėjo Barzdžių bendruomenė, ūkiniuose reikaluose talkino Imbarės seniūnija. Ir visi parodėme, kad yra laikui nepavaldžių dalykų“, – V. Valančiutė neslėpė, kad Šv. Lauryno atlaidams Kalnalyje ji turinti ir asmeninių sentimentų – tituliniai Kalnalio bažnyčios atlaidai, žmonių dar vadinami Rudeniniu Kalnaliu, ją lydėję nuo pat vaikystės.
„Kalnalio bažnyčioje tuokėsi mano tėvai, čia buvau pakrikštyta, čia priėmiau Pirmąją Komuniją. Prisimenu viską – ir atlaidų saldainius, ir žmones, ir, regis, žinau kiekvieną Kalnalio bažnyčios kampelį – ką atsimenu, viskas brangu. Todėl man ši vieta – ne tik bažnyčia. Tai – dalelė mano gyvenimo, mano šeimos istorijos ir vaikystės“, – neslėpė projekto autorė, akcentuodama didžiausią atlaidų vertybę – išskirtinį žmonių bendrystės jausmą.
Šv. Lauryno atlaidai Kalnalyje ir atmintinų Vyskupo Motiejaus Valančiaus metų paminėjimas buvo vienas renginių, įgyvendinant Kretingos rajono savivaldybės finansuojamą projektą „M. Valančiaus žingsnių aidas Imbarės krašte: istorija ir atmintis“.
Po šv. Mišių, kurias vedė Kalnalio parapijos klebonas Mindaugas Nausėda ir į kurias susirinko gausybė žmonių, visi pasinėrė į istorinę Kalnalio praeitį – paskaitą „Kalnalio istorijos bruožai“ skaitė Kretingos muziejaus istorikas Julius
Kanarskas.
„O tada jau sekė atlaidų džiaugsmas – šventoriuje skambėjo dainos, vyko agapė – visus suartinusios vaišės“, – kalbėjo V. Valančiutė.
Savo koncertines programas atliko Žvainių skyriaus ansamblis „Žvaina“, vyrų grupė „Vo kon saka“ ir Laivių skyriaus kapela „Laive“, Vitalija, Rožė, Danguolė, Katrytė, Milda, Daivos ir Adelė vaišino visus gardžia koše, kugeliu, medumi su sūriu ir agurkais, kvapnia žolelių arbata ir nuostabiais žagarėliais. Susitiko seniai nesimatę giminės, kraštiečiai, bičiuliai.
„Kalnalis tądien sugrąžino ne tik atlaidus – jis sugrąžino jausmą, kai atlaidai buvo laukimas. Jis sugrąžino istorinį atminimą, kuriam negalima išnykti. Todėl ir norisi išsaugoti Rudeninį Kalnalį – ne tik kaip atlaidų dieną, bet kaip mūsų krašto atminimo, tikėjimo, tradicijų ir bendrystės ženklą“, – tarsi pažadą susitikti ir kitąmet išsakė V. Valančiutė.
