Šio atminimo renginio sumanytojai – būrys aktyvių parapijiečių: Rimantas Radzevičius, Loreta Bručkienė, brolis pranciškonas Gediminas Numgaudis, tarp jų – ir rajono politikai Saulius Šopaga, Vilius Adomaitis, Vaidas Kuprelis.
„Idėja, visų pirma, užgimė širdyse. Šimtai žmonių, kurie čia gyveno, dirbo, kūrė verslus ir tuo kėlė miesto gerovę, kurie kasdien vaikščiojo miesto gatvėmis, bendravo su kaimynais, buvo sunaikinti. Vyrus pirmiausia suvarė į Rotušės aikštę, o iš čia būriais – į kapines, suginė moteris, vaikus ir nužudė. Tiksliai šiandieną nei jų skaičiaus, nei vardų netgi nežinome“, – kalbėjo R. Radzevičius, paaiškinęs, kodėl simboliškai žygį į kapines pradėjo iš Rotušės aikštės.
L. Bručkienė buvo parengusi prisegamus ženklus – Dovydo žvaigždes, kurias išdalino eisenos dalyviams. Ji taip pat kaip Pakutuvėnuose veikiančios bendruomenės „Šalom“ narė renginį papildė pūsdama senovinį žydų ragą. Giedant žydiškas giesmes su 12 fakelų, simbolizuojančių 12 Izraelio giminių, dalyviai patraukė Mėguvos gatve senųjų žydų kapinių link, sustodami prie buvusios sinagogos – ten dabar apleistas buvusio „Mėguvos“ viešbučio pastatas.
„Stabtelėjome, nes nužudytieji žmonės čia kažkada skaitė Dievo žodį. Ir mes meldėme, kad galbūt ateities kartos susiprotės ir čia atsiras žydų šventovę primenantis objektas“, – viltingai kalbėjo R. Radzevičius.
Prie kapinių vartų ceremonijos dalyvius pasitiko iškelta Izraelio vėliava – tuo pasirūpino organizatoriai. Ankstesniais metais, sakė pašnekovas, Izraelio vėliavą iškeldavo Kretingoje gyvenęs ir šiemet į Viešpaties namus iškeliavęs vienintelis žinomas žydų tautybės kretingiškis Isaac Kutzi kartu su žmona Dalia. Ir šiemet žygyje dalyvavusi D. Kutzi buvo labai sujaudinta, kad žygeiviai taip pagerbė ir jos vyro
Kapinėse, skambant maldų žodžiams, pagal žydų tradiciją buvo perskaitytos žinomų žuvusiųjų pavardės. Kretingiškiai žuvusiųjų atminimą pagerbė ant išlikusių kapų simboliškai padėdami po akmenėlį ar uždegdami žvakę.
Vienas pirmųjų atminimo akcijos Kretingoje sumanytojų yra pedagogas ir rajono politikas Saulius Šopaga. Jis prisiminė, kaip prieš 10 metų su bendraminčiais vyko į Molėtus, kur dalyvavo rašytojo dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus sumanymu pirmąkart organizuotame žydų atminimo renginyje. „Ten, Aukštaitijoje – dar gyvi mano giminių, kurie buvo tų įvykių liudytojai, prisiminimai. Ta istorija dar nepraėjo, mano šeimoje tie įvykiai dar gyvi ir prašantys atminimo, išmeldimo“, – atviravo jis.
S. Šopagos manymu, reikia įdėti visų mūsų pastangų, kad bent sužinotume vardus tų žmonių, kurie buvo nužudyti mūsų krašte. „Tie 263 vardai yra spėjami pagal informaciją iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, bet tikslaus atsakymo – kiek ir kas nužudyta – nėra. Buvo metas, kai aš asmeniškai dėjau pastangas, kad atvertų tą masinę kapavietę ir identifikuotų palaikus, tačiau politikų nuostata buvo tokia – neliesti. O juk buvo įvykdytas nusikaltimas, kuris ligi šiol liko neištirtas ir jo vykdytojai neįvardyti“, – tvirtino S. Šopaga.
Jo žiniomis, tik vienintelė masinė kapavietė po karo, sovietų iniciatyva, buvo atverta ir dokumentuota – tai Alkos kalnas Joskaudų miške, už Dimitravo. Nustatyta, kad aukos ten buvo nužudytos itin brutaliai – tik į vyrus paleistos kulkos, o moterys ir vaikai užmušti vadinamosiomis Stalino kuokomis, – tai buvo pagrindinis žudymo įrankis, apylinkėse siekiant išvengti triukšmo. Nužudytieji krito arba buvo suversti į bendrą duobę, tapusią jų masiniu kapu.
Taigi, rajono politiko S. Šopagos manymu, nekaltos aukos ligi šiol prašo teisingumo ir mūsų pastangų jį įvykdyti.
—
Ši diena pasirinkta prisimenant 1943 metų rugsėjo 23 dieną, kai naciai likvidavo (sunaikino) Vilniaus getą.
Aukų skaičius: Per Holokaustą nacistai ir vietiniai kolaborantai nužudė apie 190–200 tūkstančių Lietuvos žydų. Tai sunaikino didžiąją dalį šimtmečius šalyje gyvavusios žydų bendruomenės.
