Pirmiausia noriu padėkoti Giedriui Petreikiui už drąsą pradėti šią diskusiją. Kai kalbame apie viešuosius pinigus, nepatogių klausimų neturėtų būti. Viešųjų lėšų panaudojimas turi būti pagrįstas faktais, skaidrumu ir atvirumu visuomenei.
Komunalinių paslaugų sektoriuje dirbu daugiau kaip du dešimtmečius. Per tą laiką teko organizuoti miesto priežiūros darbus skirtingose Lietuvos savivaldybėse, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, skaičiuoti paslaugų savikainą ir konkuruoti rinkoje. Todėl į šią diskusiją žvelgiu ne kaip politikas, o kaip žmogus, kuris kasdien dirba su šiais skaičiais.
Vien įkainių palyginti neužtenka
Viešojoje erdvėje daugiausia kalbama apie tai, kad Kretingoje mechanizuoto žolės pjovimo įkainis siekia 3,87 Eur už 100 kv. m, o kitose savivaldybėse jis dažnai yra mažesnis.
Tačiau vien įkainių palyginimas dar neatsako į svarbiausią klausimą – kiek iš tikrųjų kainuoja paslauga.
Privačiame sektoriuje mechanizuotas žolės pjovimas dažniausiai apima ir pakraščių, medžių, kelio ženklų, stulpų, suoliukų bei kitų kliūčių apipjovimą trimeriu. Tai yra neatsiejama paslaugos dalis ir papildomai už ją paprastai nėra apmokama.
Kretingoje trimeriavimo darbai apskaitomi kaip atskira paslauga.
Todėl pirmiausia turime atsakyti į klausimą – ar lyginame vienodos apimties paslaugas?
Tikroji paslaugos kaina – daugiau negu nurodytas įkainis
Dar svarbesnis aspektas – kas slepiasi už galutinės paslaugos kainos.
Privatus rangovas visas investicijas finansuoja iš savo lėšų. Jis pats perka techniką, stato arba nuomojasi bazes, įsirengia dirbtuves, remontuoja techniką, moka nekilnojamojo turto, nuomos ir kitus mokesčius. Jis prisiima visą verslo riziką ir investicijų grąžą uždirba tik efektyviai organizuodamas darbus.
Savivaldybės įmonės veiklos modelis yra kitoks.
Viešai prieinami dokumentai rodo, kad Kretingos rajono savivaldybės taryba pastaraisiais metais ne kartą priėmė sprendimus didinti SĮ „Kretingos komunalininkas“ savininko kapitalą. 2024 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. T2-35 įmonės kapitalas buvo padidintas 65 tūkst. eurų, o tų pačių metų rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. T2-337 – dar 50 tūkst. eurų. Įmonės finansinėse ataskaitose taip pat nurodoma apie Savivaldybės perduotą ilgalaikį turtą.
2023 m. „Pajūrio naujienos“ rašė apie Savivaldybės lėšomis įsigytą naują šlaitų pjovimo robotą. Tuomet buvo skelbiama, kad ši investicija leis vienam darbuotojui atlikti darbą, kuriam anksčiau reikėdavo keturių žmonių.
Tai yra sveikintina. Šiuolaikinė technika turi didinti darbo našumą ir mažinti paslaugų savikainą. Tačiau tada kyla visiškai natūralūs klausimai: ar investicijos davė planuotą ekonominį efektą; ar sumažėjo darbo sąnaudos; ar padidėjo darbo našumas; ar gyventojai pajuto šių investicijų naudą?
Jeigu į šiuos klausimus galime atsakyti skaičiais, visuomenės pasitikėjimas tik didės.
Skaičiai turi būti paaiškinami
Viešai paskelbta analizė rodo, kad 2025 m. apskaitytas šienavimo plotas buvo daugiau kaip 50 proc. didesnis negu 2024 m., o miesto teritorija po administracinių ribų išplėtimo padidėjo apie 12,7 proc.
Vien šie skaičiai nieko neįrodo. Tačiau jie pagrįstai kelia klausimą – kokios teritorijos buvo papildomai įtrauktos į priežiūrą, kaip suskaičiuojami jų plotai ir kodėl darbų apimtys augo gerokai sparčiau negu pati miesto teritorija.
Į tokius klausimus turi atsakyti ne nuomonės, o dokumentai.
Pirmiausia reikia žinoti, ką prižiūrime
Jau ne vieną kartą esu siūlęs Savivaldybės vadovams savo profesinę pagalbą visiškai neatlygintinai rengiant paslaugų aprašymus ir inventorizuojant prižiūrimas teritorijas. Šiandien Lietuvoje daugelis savivaldybių jau naudoja GIS technologijomis paremtus želdynų registrus. Juose tiksliai matyti kiekviena prižiūrima teritorija, jos plotas ir priežiūros periodiškumas. Tokia sistema leidžia tiksliai planuoti darbus, objektyviai vertinti jų apimtis ir užtikrinti skaidrumą.
Skaidrumą šiandien kuria technologijos
Šiuolaikinė komunalinių paslaugų kontrolė nebeapsiriboja popieriniais darbų aktais. Šiandien technikoje diegiamos GPS sistemos leidžia realiuoju laiku matyti, kur dirba kiekvienas traktorius ar kita technika. Darbų valdymo sistemos leidžia registruoti atliktas užduotis, o vaizdo registratoriai – objektyviai įvertinti darbų kokybę ir išspręsti ginčus. Tokios technologijos jau seniai naudojamos privačiame sektoriuje ir vis plačiau diegiamos viešajame sektoriuje.
Manau, kad Kretinga taip pat galėtų žengti šį žingsnį. Gyventojai Savivaldybės interneto svetainėje galėtų matyti, kokiose teritorijose konkrečią dieną vykdomi darbai. Atsakingi specialistai realiuoju laiku galėtų kontroliuoti jų atlikimą, o visi ginčai būtų sprendžiami remiantis objektyviais duomenimis.Tai ne tik didintų skaidrumą. Tai mažintų administravimo sąnaudas, gerintų darbų kokybę ir taupytų visų mūsų sumokėtus mokesčius.
Nepriklausomas auditas – galimybė, o ne grėsmė
Šiandien visuomenėje girdime skirtingas nuomones. Vieni sako, kad sistema veikia gerai. Kiti kelia klausimus. Todėl geriausias atsakymas yra ne ginčas, o nepriklausomas auditas. Jeigu viešosios lėšos naudojamos efektyviai, auditas tai patvirtins. Jeigu bus nustatyta trūkumų, jie taps pagrindu priimti geresnius sprendimus. Abiem atvejais laimės Kretingos rajono gyventojai.
Pabaigai
Šis straipsnis nėra nukreiptas prieš Savivaldybės įmonę ar jos darbuotojus. Priešingai. Esu įsitikinęs, kad dauguma žmonių savo darbą atlieka sąžiningai ir atsakingai. Tačiau gera sistema negali būti grindžiama vien pasitikėjimu. Ji turi būti grindžiama tiksliais duomenimis, aiškia apskaita, šiuolaikinėmis technologijomis ir nuolatiniu veiklos vertinimu. Viešieji pinigai nėra Savivaldybės pinigai. Jie nėra ir Savivaldybės įmonės pinigai. Tai visų Kretingos rajono gyventojų lėšos. Todėl kiekvienas išleistas euras turi būti pagrįstas, pamatuojamas ir sukurti didžiausią įmanomą naudą žmonėms. Jeigu sieksime daugiau skaidrumo, daugiau duomenų, daugiau technologijų ir daugiau atsakomybės, laimės ne viena įmonė ir ne viena institucija. Laimės Kretingos rajono gyventojai.
