Regionų sėkmė nėra atsitiktinė

Šie klausimai ypač aktualūs šiandien, kai jau pradedame kalbėti apie laikotarpį po 2027 metų ir naujus Lietuvos bei Europos Sąjungos investicijų prioritetus. Lietuva yra nedidelė valstybė, tačiau jos regionai – labai skirtingi. Skiriasi jų ekonominis potencialas, gyventojų skaičius, darbo rinkos situacija, susisiekimo galimybės ir viešųjų paslaugų prieinamumas. Todėl vis labiau ryškėja paprasta tiesa – vienodų sprendimų visai Lietuvai nepakanka. Tai, kas aktualu vienam regionui, nebūtinai bus svarbiausia kitam. Vienur žmonės pirmiausia kalba apie darbo vietų ir specialistų trūkumą, kitur – apie susisiekimą, sveikatos paslaugų prieinamumą ar galimybes vaikams gauti kokybišką išsilavinimą. Todėl planuojant valstybės ir Europos Sąjungos investicijas ypač svarbu ne tik numatyti bendrus prioritetus, bet ir įsiklausyti į tuos, kurie savo regiono problemas ir galimybes mato kiekvieną dieną.
Šis procesas jau vyksta – regionų plėtros tarybos dėlioja savo prioritetus ir teikia pasiūlymus, kurie bus svarbūs Lietuvai rengiantis deryboms dėl naujojo Europos Sąjungos finansavimo laikotarpio. Todėl dabar yra itin svarbus metas išsigryninti, kokios investicijos ir sprendimai konkretiems regionams reikalingi labiausiai. Forume ne kartą skambėjo mintis, kad regioninė politika negali būti kuriama vien Vilniuje ir vėliau perkeliama į savivaldybes. Vietos žmonės, bendruomenės ir savivalda geriausiai žino, kokių sprendimų konkrečiam kraštui reikia. Tai nereiškia, kad valstybė neturi turėti bendros krypties. Priešingai – bendri tikslai yra būtini, tačiau kelias į juos skirtinguose Lietuvos regionuose gali būti nevienodas.
Daug dėmesio forume buvo skirta būtinųjų paslaugų prieinamumui atokesnėse ir kaimiškose vietovėse. Tai tema, kuri ateityje, matyt, taps dar svarbesnė. Visuomenė sensta, dalis žmonių persikelia į didžiuosius miestus, mažesnėse gyvenvietėse mažėja gyventojų. Kartu neišvengiamai keičiasi ir paslaugų tinklas, paslaugų teikimo būdai. Kyla klausimų dėl mokyklų, gydymo įstaigų, vaistinių, pašto skyrių, bankų ir viešojo transporto. Visos šios paslaugos kainuoja. Tačiau kalbėdami apie paslaugų optimizavimą neturime pamiršti žmogaus. Mažesniame miestelyje vaistinė, paštas ar gydymo paslauga reiškia kur kas daugiau negu vieną įstaigą žemėlapyje.
Kita svarbi forumo tema – regionų darbo rinka. Dažnai kalbame apie tai, kad regionuose trūksta darbo vietų arba kvalifikuotų darbuotojų. Tačiau svarbu kelti ir kitą klausimą – ar regionuose sukuriama pakankamai darbo vietų, kurios atitiktų žmonių turimą kvalifikaciją, gebėjimus ir lūkesčius. Žmogui neužtenka vien turėti darbą – svarbu, kad jis galėtų dirbti pagal savo gebėjimus, užsidirbti oriai ir matytų galimybę augti savo krašte.
Forumo vienoje iš diskusijų kalbėjęs Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis pasidalijo konkrečiu pavyzdžiu, kaip nuoseklus Savivaldybės darbas gali padėti pritraukti verslą. Pasak jo, Alytus jau ne vieną kadenciją kryptingai investuoja į sąlygų verslui kūrimą, o šiandien šis darbas duoda apčiuopiamų rezultatų – mieste kuriasi ar plečiasi dešimt įmonių. Tai reiškia ne tik naujas gamyklas ar investicijas, bet ir naujas darbo vietas žmonėms. Alytaus patirtis rodo, kad regionas gali būti patrauklus moderniai pramonei ir investicijoms, jei verslui sudaromos tinkamos sąlygos – paruošiama infrastruktūra, bendradarbiauja savivalda ir valstybės institucijos, o investuotojams aiškiai parodoma, kad jie čia yra laukiami. Besikuriančiomis įmonėmis ir naujomis darbo vietomis džiaugėsi ir forumą savo savivaldybėje priėmęs Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis. Tai dar kartą parodo, kad regionų sėkmė nėra atsitiktinė – jai reikia nuoseklaus darbo, aiškios krypties ir bendradarbiavimo.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas forume iškėlė svarbią idėją – regionams suteikti daugiau galimybių ir atsakomybės planuojant profesinį mokymą bei sprendžiant, kokių specialistų konkrečiam regionui reikia. Specialistų rengimą ir profesinio mokymo planavimą būtina sieti su ateities, o ne vien šiandienos poreikiais.
Forume buvo kalbama ne tik apie problemas, bet ir apie bendradarbiavimo svarbą. Ne kiekvieną klausimą būtina spręsti atskirai kiekvienoje savivaldybėje. Yra sričių, kuriose daugiau naudos galime pasiekti veikdami regioniniu mastu – bendradarbiaudami dėl susisiekimo, viešųjų paslaugų, specialistų rengimo ar investicijų pritraukimo. Problemos juk nesibaigia ties savivaldybės riba. Tik dirbdami kartu – valstybės institucijoms, savivaldai, verslui, bendruomenėms ir patiems žmonėms – galime padaryti daugiau, kad Lietuvos regionai būtų stiprūs, gyvybingi ir tokie, kuriuose norėtųsi gyventi ir kurti savo ateitį.