Kokliai su barono ženklais
„Pajūrio naujienoms“ P. Vaniuchinas papasakojo, kad, grįžus iš sostinės į Salantus, jį pasikvietė pažįstami L. ir V. Staniai apžiūrėti troboje išlikusią koklinę krosnį, taip pat – tvarto stoginėje, tarp šieno likučių, sukrautas krūvas koklių nuolaužų, karnizo fragmentų.
Šis radinys jį itin sudominęs, jis susisiekė su specialiste, tyrinėjančia krosnių paveldą, dr. Dalia Klajumiene, ir ši identifikavo, kad kokliai pagaminti XIX a. viduryje barono Eduardo von Schöders Nuodegų dvaro, dabar Liepojos rajone Latvijoje, veikusioje gamykloje.
Kokliai pažymėti įspaustu barono ženklu – karūna su septyniais perlais, simbolizavusia aristokratišką savininko kilmę, taip pat monograma ir gamybos vietos pavadinimu kirilica – „Э. Ш. / Нодаггень“.
„Iš dabartinių šeimininkų sužinojau koklių atsiradimo joje istoriją: ši sodyba – troba ir tvartai – statyti apie 1885 m. Joje gyveno ir dirbo pirmasis Salantų gydytojas Samuelis Zikas. Ilgainiui sodyba keitė šeimininkus, kol ją įsigijo žinomo Kretingoje gydytojo psichiatro Tomo Braso tėvas Juozapas Brasas (1905–1976), kuris vertėsi krosnių amatu, jas mūrijo ir, tikėtina, jomis domėjosi. Juozapo sutuoktinė, T. Braso motina Monika, salantiškiams yra pasakojusi, kad jos vyras parsigabeno koklių iš Platelių dvaro. Tą istoriją teko girdėti ir man pačiam. Manau, kad apie tuos pačius koklius ji ir kalbėjo“, – pasakojo P. Vaniuchinas.
Vėliau Monika Brasienė savo namo dalį pardavė Barborai Jasienei, o dabar šį palikimą tvarko pastarosios duktė Lina Stanienė su sutuoktiniu Virgilijumi.
Tikslas – parodyti visuomenei
„Mano tikslas, kad tie kokliai neprapultų, kad nebūtų išvežti į kitą kraštą. Sieksiu, kad jie patektų į Kretingos muziejų, nes ten yra tinkamos sąlygos“, – akcentavo P. Vaniuchinas.
„Pajūrio naujienoms“ pavyko pakalbinti ir sodybos šeimininkę L. Stanienę: ji sakė iš savo motinos žinojusi apie tuos tvarto stoginėje po šienu sukrautus įdomius koklius, žinojo, kad jie – iš Platelių dvaro.
Paklausta, koks likimas laukia šių koklių, ji atsakė: „Patys nieko nežadame daryti, norime, kad radinys būtų prieinamas visuomenei – žmonės galėtų pasigėrėti, kokia buvo dvarų kultūra. Laukiame, kol specialistai nuspręs, kur juos laikyti saugiai. Plateliuose neišlikus dvaro sodybos, manome, kad būtų puiku perduoti savo rajono muziejui.“
Pirmasis Salantų gydytojas
P. Vaniuchinas pateikė ir pirmojo sodybos savininko Samuelio Ziko (1861–1920) istoriją: jis gimė 1861 m. neturtingoje žydų šeimoje Rucavoje Kuršo gubernijoje. Šeimoje augo dar du broliai Mendelis ir Izaokas ir dvi seserys Zelga-Gita ir Haja.
S. Zikas mokėsi Liepojos gimnazijoje, studijavo ir 1888 m. baigė Dorpato, dabar – Tartu Estijoje, universiteto medicinos fakultetą ir įgijo gydytojo išsilavinimą.
Kai 1890 m. Salantuose buvo įsteigtas valdinis felčerio punktas, tikėtina, kad pirmuoju licencijuotu felčeriu čia ir pradėjo dirbti S. Zikas, kuris vertėsi ir laisvo gydytojo praktika. Yra žinių, kad S. Zikas į Salantus atvyko dirbti kunigaikščių Marijos ir Bogdano Oginskių kvietimu.
Atvykęs į Salantus S. Zikas apsigyveno tarnybiniame name, dabar – Žemaitės g. Nr. 6. Viename namo gale įsikūrė gydytojo šeima, o kitame buvo felčerio punktas. Iki gyvenimo pabaigos Salantuose buvo įžymiausias ir labiausiai gerbiamas gydytojas žydas. Jis priimdavo ir žydus, ir lietuvius pacientus, pasižymėjo ypatingu įžvalgumu. Labai sunkiai sergančius ligonius S. Zikas siųsdavo į Karaliaučių ir Klaipėdą pas vokiečių gydytojus. Gyveno ir dirbo Salantuose iki savo mirties.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
