„Vasarą susidaro labai palankios sąlygos grybeliams daugintis – jie mėgsta šilumą, drėgmę ir uždarą aplinką. Pėdos daugiau prakaituoja, dažniau lankomės baseinuose, pirtyse, sporto klubuose, vaikštome basomis bendrose erdvėse“, – paaiškino gydytoja.
Pasak jos, grybelio atsiradimą labiausiai skatina prakaitavimas, uždara arba nekvėpuojanti avalynė, drėgnos kojinės, odos įtrūkimai ir susilpnėjęs odos barjeras.
Ne kiekvienas pleiskanojimas – grybelis
Sausa pėdų oda dar nereiškia, kad prasidėjo grybelinė infekcija. „Paprastas odos sausumas dažniausiai būna tolygesnis – oda pleiskanoja, tačiau nėra ryškaus niežėjimo, paraudimo ar įtrūkimų tarp pirštų“, – sakė A. Panavienė.
Grybelis dažniausiai prasideda tarpupirščiuose – atsiranda paraudimas, niežėjimas, odos įtrūkimai. Kita dažna forma pažeidžia padus ir pėdų kraštus – jie parausta, pleiskanoja, oda tampa sausa.
Įtarimą turėtų kelti ir tai, kad odos būklė negerėja naudojant drėkinamuosius kremus, pažeidimas kartojasi, plinta arba pradeda niežėti.
Pasak gydytojos, žmonės dažnai mano, kad nemalonus pėdų kvapas reiškia grybelį. Tačiau taip nėra. „Priešingai, nemalonus pėdų kvapas dažniau siejamas ne su grybelio, o su tam tikrų bakterijų dauginimusi“, – paaiškino ji.
Užsikrėsti galima ir namuose
Nors dažniausiai pėdų grybeliu užsikrečiama ten, kur daug žmonių vaikšto basomis ir yra drėgna – baseinuose, pirtyse, viešuosiuose dušuose, sporto klubų persirengimo kambariuose ar vandens pramogų zonose, tai nėra vienintelės rizikos vietos.
Grybelio sporos gali išlikti ant drėgnų paviršių, rankšluosčių, kilimėlių ar avalynės. „Nereikėtų manyti, kad pavojus tyko tik baseinuose. Užsikrėsti galima ir namuose, jei šeimos narys turi pėdų ar nagų grybelį, naudojami bendri rankšluosčiai, šlepetės ar nagų priežiūros priemonės“, – perspėjo gydytoja.
Dažniau suserga žmonės, kurių pėdos nuolat drėksta arba pažeidžiamas odos barjeras – sportuojantieji, gausiai prakaituojantieji, ilgai avintys uždarą avalynę, dirbantieji su apsaugine ar gumine avalyne, taip pat dažni baseinų ir sporto klubų lankytojai.
Riziką didina ir cukrinis diabetas, nusilpusi imuninė sistema, prastesnė periferinė kraujotaka, limfedema ir imunitetą silpninančių vaistų vartojimas.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad sergantiesiems cukriniu diabetu pėdų grybelis gali tapti rimtesnių problemų priežastimi. „Įtrūkusi oda gali tapti vartais bakterinei infekcijai, todėl šiai grupei rekomenduojama į gydytoją kreiptis anksčiau, ypač, jei yra žaizdelių, paraudimas, tinimas ar skausmas“, – sakė ji.
Dažniausia klaida – gydymas nutraukiamas per anksti
Pastebėjus pirmuosius simptomus – nestiprų pleiskanojimą, niežėjimą ar pažeidimą tarp pirštų – galima pradėti gydymą vaistinėje įsigyjamu nereceptiniu vietiniu priešgrybeliniu vaistu.
Tačiau vien vaistų neužtenka. Po maudynių būtina kruopščiai nusausinti pėdas ir tarpupirščius, avėti kvėpuojančią avalynę, kasdien keisti kojines. Jei būklė negerėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.
„Dažniausia klaida – nutraukti gydymą vos pagerėjus simptomams. Niežėjimas gali sumažėti greičiau negu visiškai sunaikinamas grybelis, todėl infekcija lengvai atsinaujina. Gydymą reikia tęsti tiek, kiek nurodyta vaisto instrukcijoje ar gydytojo rekomendacijoje“, – akcentavo A. Panavienė.
Ji priminė, kad gydantis svarbu nepamiršti išdžiovinti ar dezinfekuoti avalynės, keisti kojines, po dušo kruopščiai nusausinti pėdas ir tarpupirščius, o jei yra nagų grybelis – gydyti ir jį.
Negydomas pėdų grybelis gali išplisti į kojų nagus – jie pagelsta, sustorėja, pradeda trupėti. Infekcija gali persikelti ir į kitas kūno vietas, pavyzdžiui, plaštakas.
Pasak gydytojos, svarbu prisiminti ir dar vieną pavojų – įtrūkusi oda tampa vartais bakterijoms. „Sunkesniais atvejais gali išsivystyti bakterinė odos infekcija, tokia, kaip rožė, ypač rizikos grupėse esantiems pacientams“, – įspėjo ji.
Paprasti įpročiai padeda apsisaugoti
Vasarą svarbiausia pasirūpinti, kad pėdos kuo ilgiau išliktų sausos. Po maudynių reikėtų kruopščiai nusausinti tarpupirščius, rinktis orui pralaidžią avalynę, kasdien keisti kojines, o gausiai prakaituojant naudoti prakaitavimą mažinančias priemones ar pėdų pudrą.
Lankantis baseinuose, pirtyse ir viešuosiuose dušuose rekomenduojama avėti šlepetes, nesidalyti rankšluosčiais, kojinėmis ar avalyne.
Mitai, kuriais vis dar tikima
Dermatovenerologei dažnai tenka paneigti kelis įsisenėjusius mitus. Vienas jų – kad pėdų grybelis praeina savaime. Nors simptomai kartais trumpam sumažėja, negydoma infekcija dažnai tampa lėtinė arba išplinta į nagus.
Kitas mitas – kad grybeliu serga tik nesilaikantys higienos žmonės. Pasak gydytojos, higiena svarbi, tačiau ligos atsiradimą lemia ne vien ji – didelę reikšmę turi drėgmė, prakaitavimas ir odos būklė.
Dar vienas klaidingas įsitikinimas, kad pakanka dažniau plauti kojas. Jei po plovimo pėdos lieka drėgnos, ypač tarpupirščiai, sąlygos grybeliams daugintis tampa dar palankesnės.
Galiausiai gydytoja primena, kad pėdų grybelis nėra tik estetinė problema. Tai infekcija, kuri gali kartotis, plisti ir tam tikrais atvejais sukelti rimtesnių komplikacijų, todėl delsti gydytis neverta.
