Keisti filtrus reikėtų dažniau
Kretingos miestas per parą sunaudoja apie 2 tūkst. kubinių metrų iš vandenvietės centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens. Gėlas požemių vanduo gręžiniais pakeliamas iš maždaug 250 metrų gylio. Pakeltas vanduo turi sieros vandenilio, geležies, amonio, fluoro priemaišų. Supuvusio kiaušinio kvapą skleidžiantis sieros vandenilis pašalinamas pirmiausia, vandenį aeratoriuje sumaišant su oru. Geležies koncentracija vandenvietės vandenyje neviršija leistinos 200 mikrogramų viename litre normos, tačiau nepašalinus geležies neįmanoma pašalinti fluoro pertekliaus. Fluoro viename litre aptinkama apie 2 miligramus, kai leistina riba – 1,5 miligramo.
Nugeležinimo filtrus gavę kaip ES dovaną, „Kretingos vandenys” juos atnaujinti turi už įmonės lėšas. Nauji filtrai – tam naudojamos keturių rūšių smėlio frakcijos – kainavo 20 tūkst. eurų. Filtrų atnaujinimo darbus atlieka įmonės Vandens tiekimo skyriaus specialistai, jiems talkina Salantų vandens ir nuotekų tinklus prižiūrinčios brigados darbuotojai.
„Nugeležinimo filtrus reikėtų keisti dažniau, gal ir kas dešimtmetį, vien dėl geresnio fluoro šalinimo proceso. Geležies filtrų pakeitimas yra sunkus darbas: iš kiekvienos filtrų kapsulės, kurių yra keturios, smėlis pašalinamas rankiniu būdu, žmogui įlipus į kapsulę”, – paaiškino bendrovės „Kretingos vandenys” direktorė Eglė Alonderienė.
Iškasus senąjį smėlį, būtina išplauti kapsulės vidų. Naujas skirtingų frakcijų smėlis kapsulėje turi būti susluoksniuotas centimetrų tikslumu, po to smėlis perplaunamas. Atlikus šiuos darbus, dar tenka palaukti, kol filtre „užsikurs” kolonija naudingųjų bakterijų. Šioms pradėjus savo darbą, filtrą jau galima eksploatuoti.
„Kretingos vandenų” specialistai patikino, kad filtrų keitimo proceso kretingiškiai pajusti neturėtų. Smėlis kapsulėse keičiamas paeiliui, filtras į sistemą įjungiamas tik tuomet, kai yra visiškai atstatytas. Visi keturi filtrai vienu metu dirba tik esant maksimaliam vandens poreikiui. Taip būna vasarą, kai įsivyrauja karščiai, sausra. Neatsitiktinai filtrai keičiami birželio pradžioje, kai tokių gamtos sąlygų tikimybė maža.
Vandens nugeležinimo filtrai išvalo ir amonį. Šis tinkluose, jei į juos patenka, virsta nitratais ir galiausiai – nitritais.
Geležis „sėda” filtrų smėlyje. Atsižvelgus į tyrimų rezultatus, filtrai plaunami. „Pastaruoju metu plauti reikėjo labai dažnai, nes smėlis jau buvo „pavargęs”. Filtrams senstant, jų eksploatacija brangsta, nes plovimai dažnėja, tam reikia vis daugiau vandens, elektros”, – apie išaugusias filtrų priežiūros sąnaudas kalbėjo E. Alonderienė.
Atnaujins ir nufluorinimo sistemas
Vandenvietėje veikianti fluoro šalinimo sistema įrengta taip pat prieš dvidešimt metų, taip pat gavus ES paramą.
„Susitvarkysime geležies filtrus ir po to diegsime modernesnę fluoro valymo sistemą”, – planais dalijosi įmonės direktorė, akcentavusi, kad fluoro šalinimo kasetes dabar jau keisti tenka kiekvieną mėnesį ir kiekvieną mėnesį tai kainuoja 4 tūkst. eurų. Sumontavus modernesnę sistemą, šios išlaidos sumažėtų.
Įdomus reiškinys – pastaraisiais metais fluoro koncentracija požemio vandenyje didėja. „Vandens paėmimas yra subalansuotas: kiek paimame, tiek atsistato. Gal tikslesni tyrimų rezultatai?” – svarstė E. Alonderienė.
Vakarų Lietuvos regiono požeminių sluoksnių gėlame vandenyje žmogaus sveikatai žalingo fluoro yra per daug, o Lietuvos didžiojoje dalyje jo trūksta. Dėl šios priežasties yra mažesnis fluoro šalinimo sistemų šalyje poreikis ir jų tiekėjų pasirinkimas. Tai atsiliepia įrangos kainai.
„Nufluorinimo įrenginių tiekėjų yra Lietuvoje, nėra gamintojų. Mūsų įmonei reikalingos vandens nufluorinimo sistemos gaminamos ES šalyse”, – sakė E. Alonderienė.
Vandenvietėje skaniausias vanduo
Tai, kad Kretingoje vanduo skaniausias yra vandenvietėje, patvirtina ir patys „Kretingos vandenų” darbuotojai, tačiau iškart akcentuoja, kad įmonės visam miestui tiekiamas vanduo yra labai geros kokybės. Kokybė prastėja dėl įvairių veiksnių. Jei namas yra akligatvyje, vanduo tinkluose ilgiau užsistovi, jei senas vamzdynas, juo atitekančio vandens kokybė vėlgi nukenčia – tai ypač pastebima daugiabučiuose namuose. Pavyzdžiui, daugiabutyje kažkas kažką remontuoja ir vandenį užsuka, o kai atsuka, dėl neplaunamų namo vidaus vamzdynų iš čiaupų butuose pasileidžia rudas vanduo. „Daugiabučiuose vandens tiekimo vidaus tinklus bent kartą metuose praplauti reikia, deja, negirdėjau , kad kas tą darytų”, – teigė E. Alonderienė.
Pasirūpinti daugiabučių namų vidaus vandens tiekimo sistemų priežiūra turėtų tų namų administratoriai.
E. Alonderienė prisiminė, kad, kai dar dirbo bendrovėje „Klaipėdos vanduo”, į šios įmonės laboratoriją ištirti buvo atvežusi savo namuose J. Jablonskio gatvėje Kretingoje iš čiaupo įpilto vandens.
„Buvome vieni pirmųjų pagal su ES parama tada vykdytą projektą savo sodybą prisijungę prie centralizuoto Kretingos vandentiekio. Laboratorijos darbuotojai nustebo, kai paaiškėjo, kad vandens kokybė – ideali”, – papasakojo ji.
