Performansas su grojančiomis skulptūromis
Pasak parodos kuratorės menininko žmonos Martos Plonskos-Krol, toks instrumentų pavadinimas atsirado neatsitiktinai. Žodis „wspak“ lenkų kalba reiškia „atvirkščiai“, tad galima suprasti, kad Andžej visuomenę į jo meną kviečia pažvelgti netradiciškai, iš kitos perspektyvos. Kalbėdamas apie savo darbus, pats autorius akcentuoja vidinę įtampą tiek filosofine, tiek fizine prasme – sako, kad be įtampos neįmanoma gyventi, neįmanoma susikaupti. Instrumentai taip pat suskamba tik esant įtampai.
Per renginį jie suskambėjo ypatingai – parodos autorius A. T. Krol kartu su klaipėdiečiais kūrėjais Donatu Bielkausku ir Karoliu Vaičiuliu, panaudojant eksponuojamus vspakus, vstengus, lyrą, skambalą ir tiesiog iš čia pat esančios nuolatinės ekspozicijos pasiimtą visą gamą išgaunantį skulptoriaus A. Mončio sukurtą švilpį, surengė žiūrovų dėmesį prikausčiusį performansą.
„Tai buvo visiška improvizacija. Mes gyvai susitikom tik šiandien, žodžiu aptarėm schemą, kaip grosim“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė D. Bielkauskas.
Anot jo, toks muzikinis pasirodymas su styginių instrumentų meistru iš Lenkijos buvo planuotas prieš kelerius metus, tačiau sutrukdė pandemija.
„Nusprendėm atlikti virtualiai – keli lenkų muzikantai įrašė muziką, atliekamą Andžejaus sukonstruotais styginiais instrumentais, tuos įrašus sujungėm su mūsų ir šis tas išėjo, „plaukioja“ kažkur socialiniame tinkle“, – papasakojo D. Bielkauskas.

Mokytoją išgarsino švilpiai, mokinį – vspakai
Iš Kretingos rajono Mončių kaimo netoli Grūšlaukės kilusio pasaulinio garso skulptoriaus A. Mončio ir Andžej Tadeuš Krol iš Varšuvos keliai susikirto Paryžiuje. Gavę valdžios stipendijas, šiame Prancūzijos mieste abu studijavo – tik vienas anksčiau, kitas vėliau.
Savo mokytojo A. Mončio studijoje apie 1983-uosius Andžej sukūrė ir keletą tų darbų, kurie šiandien eksponuojami parodoje. Įdomu tai, kad mokytojas garsėjo įvairių formų iš specialaus molio sukurtais, ne tik įprastus švilpimo garsus, bet ir melodijas išgaunančiais vadinamaisiais švilpiais, o kitas – skambančiais vspakais.
Varšuvos menų akademijoje, o vėliau Tarptautiniame universitete Paryžiuje studijavęs A. T. Krol instrumentus, kuriems gaminti naudoja pušies, kedro ir klevo medieną, kurti pradėjo 2001-aisiais. Paklaustas, kiek jų iš viso jau turi, nusišypsojo: neskaičiuojantis. Procesas vyksta jo 90 kv. m ploto dirbtuvėse, ten instrumentai ir saugomi. Eksponatus atgabenti į Palangą padėjo ir atgal į Varšuvą pargabens Lenkijos institutas Vilniuje.
„Kaip Antano Mončio kūriniai išsibarstę po visą pasaulį, taip ir jo mokiniai – ir vienų, ir kitų reikia ieškoti. O kartais atsiranda jie patys arba įvyksta ir viena, ir kita“, – sulaukusi A. T. Krol ir jo darbų, pasidžiaugė A. Mončio meno muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė.
Paroda „Ne/akivaizdūs ryšiai“ A. Mončio meno muziejuje tęsis iki birželio 15-osios.






