Plotai tampa nepasiekiami
Pasertupio kaime 20-yje hektarų grūdines kultūras auginantis darbėniškis Antanas Stonkus teigė, kad šalia jo dirbamo lauko esantį kanalą tvenkia bebrai. Dėl to sutrinka vandens nutekėjimas, užkemšama drenažo sistema, pradeda želti žolės, o dirva virsta sunkiai pasiekiama teritorija. „Paradoksas, kad pasėjęs nebegaliu normaliai tų pasėlių nei prižiūrėti, nei derliaus nuimti. Nepriklausomai nuo oro prognozių, kanalas – pilnas vandens kaip baseinas“, – pasakojo A. Stonkus.
Tame lauke maždaug į 6-ių ha plotą technika neįvažiuoja. O mokesčius gi mokėti tenka už visą žemę, nors dalis jos pagal paskirtį nenaudojama. Kituose A. Stonkaus dirbamuose laukuose, kur tokių kanalų nėra, vanduo į dirvą bemat susigeria ir nuteka. Ūkininko manymu, tai įrodo, kad problema susijusi ne vien su besikeičiančiomis klimato sąlygomis ar su krituliais, o ir su netinkama melioracijos sistemos priežiūra. Anot pašnekovo, anksčiau kiekviename rajone veikė melioracijos statybos ir montavimo bei melioracijos eksploatavimo valdybos. Pastarosios vadovavosi melioracijos planais, turėjo techniką, darbininkų, valė kanalus ir jautė atsakomybę.
„Tas įstaigas išardė – dabar matome pasekmes“, – kalbėjo ūkininkas. Jo nuomone, nebūtina atkurti tokios pat sistemos, kokia veikė sovietmečiu, tačiau būtų galima steigti ar organizuoti specializuotas tarnybas, kurios aptarnautų po 2–3 rajonus ir rūpintųsi melioracijos infrastruktūra.
Pašnekovo teigimu, dėl užsistovėjusio vandens gali būti sugadinta požeminė melioracijos sistema. „Kai kanalai pagaliau bus išvalyti, gali paaiškėti, kad užsikimšę ir laukuose esantys drenažo vamzdžiai. Tuomet jau problemą spręsti būtų labai brangu“, – neabejojo A. Stonkus.
Nuomojosi ekskavatorių – rezultatas trumpalaikis
Panašioje situacijoje atsidūrė ir savo gimtinėje Auksūdžio kaime ūkininkaujantys Valdas Zaboras bei Vytautas Damulis. Valdas iš viso dirba apie 100 hektarų žemės, Vytautas – mažiau. Dalis tų plotų, kurie Auksūdyje, – skendi. „Matot, kviečių derlius liko nenuimtas. Buvau deklaravęs, kad sėsiu posėlį, bet neįmanoma“, – pasakojo Valdas. Kai taip, kyla papildomų sunkumų dėl pasėlių deklaravimo bei Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimų.
Rajone žinomas respublikinių artojų varžybų dalyvis V. Damulis normaliai dirbti negali savo lauko maždaug 2 ha plote. „Bebrų užtvankos antai jau net pralaidas baigia išplauti. Tvarkiausi, kiek galėjau, savo jėgomis, nors čia yra valstybinis kanalas“, – sakė Vytautas. Pavasarį jis buvo išsinuomojęs ekskavatorių ir valė pats, ardė bebrų užtvankas. Per šiuos darbus teigė sunaudojęs apie 200 litrų degalų, o ekskavatoriaus nuoma kainavusi 200 eurų už dieną. Papildomai dar teko mokėti už technikos transportavimą tralu. Iš viso ūkininkas patyrė apie 1 tūkst. eurų išlaidų. Rugsėjį ekskavatorių teko nuomotis dar kartą, nes kanalas buvo užtvenktas iš naujo. Tačiau rezultatas ir vėl – trumpalaikis. „Išvalai, išleidi pinigus, o po kurio laiko – tas pats“, – pasakojo Vytautas.
Pašnekovų nuomone, medžiotojai bebrų medžioklei skiria per mažai dėmesio. Tiesa, tokia medžioklė reikalaujanti nemažai pastangų, kantrybės ir specifinių įgūdžių. Tenka ardyti užtvankas, jei negilu – kanalo dugne spęsti spąstus arba tykoti naktimis. Be to, sumedžiotą gyvūną iš klampių ir vandeningų vietų ir ištraukti nėra lengva.
Tačiau Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Kretingos skyriaus pirmininko Sigito Kupšio žodžiais, negalima teigti, kad rūpintis turi tik medžiotojai. „Tai yra bendras visų – medžiotojų, ūkininkų, savivaldos – reikalas. Pirmiausia, kad kanale neapsigyventų bebrai, jis turi būti švarus, nepriaugęs karklų ir kitų krūmų. Antra, – tikrai taip, medžiotojams priskirta pareiga išardyti bebravietes, šių graužikų skaičių sureguliuoti iki optimalaus skaičiaus, kad nedarytų žalos, bet pirmiausia tam turi būti sudarytos sąlygos“, – sakė S. Kupšys.
Apie dėmesį
Ūkininkai pastebėjo, kad ties elektros laidais Auksūdyje nupjautos šakos suverstos tiesiog į kanalą. A. Stonkaus nuomone, tokie veiksmai neturėtų likti be atsakomybės. „Jeigu, vykdant darbus pagal užsakymus, šakos suverčiamos į kanalą, tai yra melioracijos įrenginių gadinimas. Turėtų būti surašyti administracinių nusižengimų protokolai ir nustatytas terminas šakoms pašalinti“, – įsitikinęs Antanas.
Jis kėlė klausimą ir dėl melioracijai skiriamų lėšų. Esą, jeigu žemės ūkis Lietuvoje laikomas strategine ūkio šaka, turėtų būti skiriamas ir atitinkamas dėmesys infrastruktūrai, nuo kurios tiesiogiai priklauso ūkininkavimo galimybės. „Ar pakankamai aktyviai prašoma valstybės finansavimo melioracijos įrenginiams prižiūrėti ir kanalams valyti? Pagaliau, ar Savivaldybės Taryba, tvirtindama biudžetą, pakankamai lėšų numato šiems darbams?“ – tokius klausimus kėlė A. Stonkus.
Mero Antano Kalniaus žodžiais, rajono Savivaldybė daugiau lėšų iš valstybės prašytų su mielu noru, bet tai yra tikslinė dotacija – būtent apie 241 tūkst. eurų ir ne daugiau pervedama kiekvienais metais. Likusią reikalingą sumą, iš kurios tvarkomi polderiai, hidrotechnikos statiniai, prisideda pati Savivaldybė. „Šios investicijos siekia apie milijoną eurų“, – patikino A. Kalnius.
Ir dar apie lėšas
Rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Gražina Poškienė, patikslino, kad šiais metais Savivaldybė melioracijos darbų programai įgyvendinti gavo 241 tūkst. 400 Eur deleguotų valstybės lėšų. Jos skirtos valstybei priklausantiems grioviams, drenažui ir kitiems melioracijos statiniams prižiūrėti ir taisyti. Šias lėšas galima naudoti tik teisės aktuose nustatytiems darbams. Didžiausia lėšų dalis, 34 proc., skirta 9,02 km griovių suremontuoti pagal parengtą projektą. Avarijoms šalinti – 29 proc., kitiems griovių remonto darbams – 8 proc. Likę 29 proc. skirti tvenkinių ir polderio priežiūrai, remonto projektams rengti ir darbų kokybės priežiūrai.
„Lėšos naudojamos atsižvelgus į Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką. Darbai ir jų finansavimas planuojami trejų metų melioracijos darbų programoje, kuri derinama su Žemės ūkio agentūra. Avarijoms šalinti galima skirti ne daugiau kaip 30 proc. lėšų, ir šios ribos paisoma“, – akcentavo G. Poškienė.
Jos žodžiais, be deleguotų lėšų, šių metų darbams skirta ir Savivaldybės biudžeto lėšų. Sprendimas jas skirti priimtas dar praėjusiais metais. Iš jų atlikta nemažai darbų pagal gyventojų prašymus ir prisidėta prie projektų įgyvendinimo. Šiuo metu baigiami paskutiniai darbai.
„Šie metai buvo ypač sudėtingi. Gyventojai pateikė 120 prašymų, tai yra dvigubai daugiau negu pernai, ir didžioji jų dalis susijusi su avariniais gedimais“, – sakė vedėja. Ekstremalios situacijos metu pakilęs vanduo tvenkiniuose apsėmė grioviuose esančias drenažo žiotis, todėl vanduo nebegalėjo nutekėti. Problemos išryškėjo ne tik dirbamuose laukuose, bet ir gyvenamosiose teritorijose.
Iki šiol pašalinta 50 avarinių gedimų. Dar 25 atvejams reikia parengti remonto projektus, iš jų 15 projektų jau rengiami. Avarijoms skirtos šių metų lėšos jau panaudotos, todėl likę avariniai gedimai bus tvarkomi pagal prašymų pateikimo datą, kai bus patvirtintas 2027–2029 m. Strateginio veiklos plano biudžetas. Koks objektas ir kada bus remontuojamas, sprendžia ne vienas žmogus. Kiekvieną prašymą vietoje apžiūri Savivaldybės specialistai. Metams baigiantis, visus prašymus įvertins komisija pagal ministerijos patvirtintus kriterijus: ar žemė dirbama, ar savininkas pats prižiūri griovius, ar prašo keli kaimynai kartu. Kitų metų darbų eilė bus sudaryta ir paskelbta atsižvelgus į surinktus balus.
„Melioracijos sistemos tvarkomos ne tik deleguotomis ir Savivaldybės biudžeto lėšomis. Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis įgyvendinami keturi melioracijos projektai: vienas jau užbaigtas, trys dar vykdomi. Todėl darbai vyksta intensyviai ir ne tik pagal gyventojų prašymus“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vedėja.
