Skaičiai, kurie turėtų priversti susimąstyti
2026 m. spalio mėnesį paviešinti Lietuvos sporto universiteto (LSU) pilotinio tyrimo rezultatai atskleidė nerimą keliančią situaciją. Iš 1 tūkst. 339 tyrime dalyvavusių 11–18 metų mokinių vos 130 įvykdė nustatytus fizinio parengtumo normatyvus. Tai tik 9,7 procento tyrime dalyvavusių mokinių.
Tyrimo metu buvo vertinamos įvairios fizinės savybės – jėga, ištvermė, greitumas, judrumas, galingumas ir kūno stabilumas. Nors tai pilotinis tyrimas, kurio rezultatai negali būti tiesiogiai pritaikomi visiems Lietuvos vaikams, jie kelia svarbų klausimą: Ar pakankamai dėmesio skiriame vaikų fiziniam pasirengimui, kol jie dar maži?
„Bajorų laisvalaikio studijos“ komanda mano, kad šie skaičiai turėtų tapti ne tik diskusijų tema, bet ir paskatinimu imtis konkrečių veiksmų.
Tyrime dalyvavo 11–18 metų mokiniai. Tačiau vaiko fizinis pasirengimas nepradeda formuotis sulaukus vienuolikos metų. Jo pagrindai kuriami nuo ankstyvos vaikystės. Būtent vaikystėje vaikai mokosi valdyti savo kūną, išlaikyti pusiausvyrą, koordinuoti judesius, ugdo raumenų jėgą, ištvermę ir pasitikėjimą savo fizinėmis galimybėmis.
Todėl 6–10 metų amžius yra puikus laikas pradėti kryptingai stiprinti vaiko fizinius gebėjimus.
Tai nereiškia, kad kiekvienas vaikas turi tapti sportininku ar siekti aukštų rezultatų varžybose. Priešingai – pirmiausia turime padėti vaikams suformuoti tvirtą fizinį pagrindą, kuris būtų naudingas visą gyvenimą. Stipresni raumenys, geresnė koordinacija, pusiausvyra, judrumas ir ištvermė svarbūs ne tik sporto salėje. Šie gebėjimai reikalingi kasdienėje veikloje, žaidžiant, bėgiojant, šokant ir aktyviai leidžiant laisvalaikį.
Jeigu norime, kad po dešimties metų panašių tyrimų rezultatai būtų geresni, turime pradėti rūpintis tais vaikais, kurie šiandien dar tik žengia pirmuosius žingsnius į aktyvų gyvenimą.
Vien judėti neužtenka – svarbu judėti įvairiai ir tikslingai
Šiandien vaikai susiduria su vis didesniu sėdimo gyvenimo būdo poveikiu. Pamokos mokykloje, namų darbai, telefonai, kompiuteriai ir kitos veiklos dažnai užima didelę dienos dalį. Tačiau net ir tuomet, kai vaikas lanko sporto ar šokių būrelį, svarbu atkreipti dėmesį, ar pakankamai lavinamos visos pagrindinės fizinės savybės. Vienoje veikloje gali dominuoti ištvermė, kitoje – koordinacija, trečioje – techniniai įgūdžiai.
Visapusiškam fiziniam pasirengimui svarbu, kad vaikai turėtų galimybę stiprinti skirtingas raumenų grupes, lavinti kūno stabilumą, judrumą, pusiausvyrą ir bendrą fizinį pajėgumą. Todėl tikslingos fizinio stiprinimo treniruotės gali būti naudingas papildymas tiek šokantiems, tiek kitą sporto šaką lankantiems, tiek dar tik pradedantiems aktyviau judėti vaikams.
Fizinis aktyvumas svarbus ne vien raumenims ar ištvermei. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus judėjimas gali būti naudingas vaikų emocinei savijautai, dėmesio koncentracijai, pažintinėms funkcijoms ir mokymuisi.
Treniruotėse vaikai taip pat mokosi laikytis susitarimų, įveikti iššūkius, bendradarbiauti, siekti tikslų ir pastebėti savo pažangą. Kiekvienas įveiktas pratimas gali tapti maža asmenine pergale. Kiekviena treniruotė – galimybe sustiprėti ne tik fiziškai, bet ir ugdyti pasitikėjimą savimi. „Bajorų laisvalaikio studijos“ vadovai Roberta ir Aurimas Bajorai tiki, kad vaikų fizinis ugdymas turi būti ne papildoma našta, o natūrali, džiaugsminga jų augimo dalis.
Dideli pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnių
Šeimų kasdienybė intensyvi. Mokykla, namų darbai, būreliai ir kiti įsipareigojimai dažnai užpildo visą savaitę. Todėl nuo rytojaus kiekvienas vaikas privalo sportuoti penkis kartus per savaitę. Reikia pradėti paprasčiau – nuo vienos valandos tikslingo fizinio stiprinimo per savaitę.
Tai nėra visas vaikui reikalingas fizinis aktyvumas. Pasaulio sveikatos organizacija 5–17 metų vaikams ir paaugliams rekomenduoja vidutiniškai bent 60 minučių per dieną vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, taip pat reguliariai įtraukti raumenis ir kaulus stiprinančias veiklas. Tačiau viena reguliari, profesionaliai suplanuota treniruotė gali tapti svarbia pradžia. Ji gali padėti vaikui atrasti judėjimo džiaugsmą, geriau pažinti savo kūną, palaipsniui lavinti fizinius gebėjimus ir paskatinti aktyviau judėti kasdien. Svarbiausia – ne tai, kiek daug padarome pirmąją dieną, o tai, ar sugebame judėjimą paversti nuolatiniu įpročiu.
„Bajorų laisvalaikio studija“ norėdama prisidėti prie šios problemos sprendimo, sugalvojo 6–10 metų vaikų tikslingas, jų amžiui ir fizinėms galimybėms pritaikytas fizinio stiprinimo treniruotes, kurios studijoje vyksta kiekvieną šeštadienį nuo 11 iki 12 val.
Per treniruotes dėmesys skiriamas viso kūno raumenims stiprinti, taisyklingai laikysenai ugdyti, pusiausvyrai ir koordinacijai lavinti, lankstumui ir judrumui, fizinei ištvermei ir bendram fiziniam pasirengimui gerinti.
Užsiėmimuose derinami tikslingi pratimai, judrieji žaidimai ir vaikams įdomios fizinės užduotis.
Atsakomybė už vaikų fizinę sveikatą – mūsų visų rankose
Vaikų fizinio aktyvumo klausimas neturėtų būti paliktas vien mokykloms, sporto mokytojams ar treneriams. Tai bendras šeimos, ugdymo įstaigų ir visos bendruomenės rūpestis.
Mokykla gali skatinti judėti. Tėvai – palaikyti aktyvius įpročius namuose. Sporto ir laisvalaikio organizacijos – suteikti vaikams galimybę tikslingai lavinti savo fizinius gebėjimus. Tik veikdami kartu galime kurti aplinką, kurioje judėjimas vaikui tampa natūralia kasdienybės dalimi.
„Bajorų laisvalaikio studija“ kviečia ir Kretingos rajono mokyklas bei mokytojus bendradarbiauti, skatinti vaikų fizinį aktyvumą ir kartu ieškoti būdų, kaip suteikti vaikams daugiau kokybiško judėjimo galimybių.
Šiandien skaitome apie tyrimą, kuriame nustatytus fizinio parengtumo normatyvus įvykdė tik maždaug kas dešimtas mokinys. Tačiau svarbiausias klausimas – ne vien tai, kodėl taip nutiko. Svarbiausias klausimas – ką padarysime šiandien, kad ateityje situacija būtų kitokia?
Ar lauksime dar vieno tyrimo? Ar tikėsimės, kad vaikai savaime taps fiziškai stipresni? O gal jau dabar pradėsime kurti pokytį?
Mes renkamės veikti.
Užregistruoti vaiką į fizinio stiprinimo treniruotes galima čia.
