Daugiausiai – į Lazdininkų tvenkinį
Iš viso į Kretingos dvaro parko, Vienuolyno, Rūdaičių, Šukės ir Lazdininkų tvenkinius paleista 1 tūkst.577 lydekos, 1 tūkst. 134 starkiai, 530 lynų, 227 amūrai ir 40 plačiakakčių.
„Šiemet įžuvinome tris Kretingos dvaro parko tvenkinius ir keturis Kretingos rajono tvenkinius – Vienuolyno, Rūdaičių, Šukės ir Lazdininkų. Daugiausiai žuvų paleista į Lazdininkų tvenkinį – 1 tūkst.134 starkiai, 567 lydekos ir 227 amūrai“, – sakė Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė.
Kretingos dvaro parko tvenkiniuose šiemet įveista 480 lydekų ir 230 lynų. Į pirmąjį tvenkinį paleista 50 lydekų ir 30 lynų, į antrąjį – 180 lydekų ir 100 lynų, o į trečiąjį – 250 lydekų, 100 lynų ir 40 plačiakakčių.
Vienuolyno tvenkinio žuvų ištekliai papildyti 50 lydekų, Rūdaičių tvenkinio – 400 lydekų ir 250 lynų. Į Šukės tvenkinį paleista 80 lydekų ir 50 lynų.
Palaiko vandens telkinių pusiausvyrą
Kretingos rajono vandens telkiniai žuvimis papildomi kasmet, atsižvelgiant į atliktus ichtiofaunos, arba žuvų bendrijų, išteklių tyrimus ir parengtą ilgalaikį žuvų įveisimo planą.
Tyrimų duomenimis, daugumoje rajono tvenkinių labiausiai trūksta plėšriųjų žuvų. Jų stygius gali sutrikdyti natūralią ekosistemos pusiausvyrą: gausėja smulkių karpinių žuvų, ima dominuoti fitoplanktonas, vanduo pradeda „žydėti“, mažėja jo skaidrumas, skursta povandeninė augmenija. Taip pat gali susidaryti nepalankios sąlygos kai kurioms žuvų rūšims neršti.
Dėl šių priežasčių į tvenkinius įveisiamos lydekos ir starkiai. Šios plėšriosios žuvys padeda reguliuoti smulkesnių žuvų populiacijas ir palaikyti natūralią vandens telkinių pusiausvyrą. Lydekos minta įvairiomis žuvimis, o starkiai dėl savo mitybos ypatumų dažniau renkasi smulkesnį grobį.
Kitos įveisiamos žuvys taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Lynai maitinasi dugno organizmais, o baltieji amūrai daugiausia minta vandens augalija, todėl gali padėti kontroliuoti pernelyg vešlią jos plėtrą. Plačiakakčiai maitinasi fitoplanktonu (mikroskopiniais dumbliais) ir padeda išvengti vandens žydėjimo karštomis vasaros dienomis. Baltieji amūrai yra viena populiariausių žuvų. Suaugę jie maitinasi beveik vien aukštesniaisiais vandens augalais ir stambiais dumbliais. Kai vandens temperatūra pakyla iki 20–25 laipsnių, amūras per parą gali suėsti tiek žolės, kiek sveria jis pats. Jie greitai išvalo net ir stipriai užžėlusius tvenkinius.
Apie draudimus
Kaip „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Aplinkos apsaugos departamento specialistai, sužvejojus leidžiama pasiimti tik tas lydekas, kurių ilgis ne mažesnis kaip 50 cm ir ne didesnis kaip 80 cm. Vienos žvejybos metu vienam žvejui leidžiama pasiimti ne daugiau kaip dvi lydekas.
Šias žuvis draudžiama žvejoti sausio, vasario ir kovo mėnesiais, bet draudimai netaikomi žvejybai Baltijos jūroje ir dirbtiniuose privačiuose vandens telkiniuose.
Taip pat svarbu atskirti lydekų žvejybos draudimą nuo masalo naudojimo apribojimų. Nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę. Šis draudimas netaikomas žvejybai Kuršių mariose ir žvejybai naudojant žuvies gabalėlį.
Apie žvejybos įrankius
Vienas žvejys vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip 4 mėgėjų žvejybos įrankius, iš kurių ne daugiau kaip du gali būti skirti žvejybai naudojant žuvelę ar jos gabalėlį kaip masalą. Pastarasis apribojimas netaikomas žvejojant stintas.
Žvejojant iš vandens transporto priemonės, vienu metu leidžiama naudoti ne daugiau kaip dvi meškeres. Jei transporto priemonė sustabdyta inkaru ar kitomis priemonėmis, taikomos įprastos žvejybos įrankių naudojimo sąlygos.
Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti šešių, išskyrus stintų ir seliavų žvejybą, kai leidžiama naudoti iki 12-os kabliukų. Dvišakis ar trišakis kabliukas laikomas vienu kabliuku.
Mėgėjų žvejyboje draudžiama naudoti elektros žūklės prietaisus, ūdas, žeberklus, tinklinius ne mėgėjų žvejybos įrankius, pavyzdžiui, statomuosius ar traukiamuosius tinklus, gaudykles ir venterius. Taip pat draudžiama naudoti prie mėgėjų žvejybos įrankių pritvirtintas ilgesnes kaip 40 cm gumas, plūdrius žvejybos įrankius, kurie nėra pritvirtinti prie meškerykočio ir kuriais žvejojama naudojant kabliuką (išskyrus žvejybą nuo ledo), bei šaunamuosius ar pneumatinius ginklus, išskyrus povandeninės žūklės šautuvus.
Draudžiama žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, akvalangus ir kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat duriamuosius, smogiamuosius ir kitus ne mėgėjų žvejybai skirtus įrankius. Tam tikrais atvejais draudžiama ne tik tokius įrankius naudoti, bet ir juos laikyti bei gabenti.
Apie atsakomybę
Už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus, padarytus naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamais būdais (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), pagal Administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalį numatyta bauda nuo 600 iki 1 tūkst. 500 Eur. Už pakartotinį tokį pažeidimą gresia bauda nuo 1 tūkst. 400 iki 2 tūkst. 500 Eur. Už mėgėjų žvejybos būdu sužvejotų žuvų ir iš jų pagamintų produktų prekybą ar įsigijimą numatyta bauda nuo 180 iki 580 Eur. Už neteisėtą žvejybos įrankių, kuriuos naudoti draudžiama pagal teisės aktus, gaminimą, pardavimą, įsigijimą ar laikymą numatyta bauda nuo 300 iki 580 Eur. Ši nuostata netaikoma elektros arba ultragarso žvejybos prietaisams.
Už visus šiuos administracinius nusižengimus privaloma konfiskuoti pažeidimui padaryti naudotus įrankius ir priemones. Be to, už žvejybą draudžiamais įrankiais ar būdais gali būti konfiskuotos ir transporto priemonės, jeigu jos buvo naudojamos draudžiamiems žvejybos įrankiams ar neteisėtai sugautoms žuvims gabenti.
