Pasidžiaugs ypatingomis datomis
Svečių prie bažnyčios po maldų ir grupės „Gyvasis vynmedis“ koncerto lauksiantis kunigas Karolis „Pajūrio naujienoms“ atsivėrė: „Šis ruduo, pamažėl jau spalvinąs medžių viršūnes, nuspalvino ir mano gyvenimą. Jis man, visų pirmiausia, yra ypatingas tuo, kad sukanka 45-eri metai, kai aš pirmą kartą išvydau gimtųjų Telšių Masčio ežero pakrantę, kur, augant didingos katedros papėdėje, brendo mano pašaukimas. Taip pat sukanka 10 metų, kaip tarnauju Vydmantų parapijoje. Sykiu – kokia ypatinga yra šios mažos, tarp Kretingos ir Palangos įsiterpusios, tačiau savo siekiais didingos parapijos istorija: čia lygiai prieš 30 metų buvo aukotos pirmosios šv. Mišios, meldžiant turėti savo bažnyčią! Šiandieną matome, kaip šis siekis pildosi.“
K. Petravičius toliau tęsė mintį apie šių dienų svarbą: „Taip pat sukanka lygiai 10 metų, kai lietuviškos estrados kūrėjai Nelly ir Arvydas Paltinai, užsimezgus bičiulystei, man patikėjo savo koncertinį palikimą: Nelly atidavė savo legendinį mikrofoną, o Arvydas šiek tiek vėliau – savo garso įrašų studijos NAPSOUND aparatūrą.“
Dainas ir giesmes kuriantis, pats jas atliekantis, ypatingo grožio balsu apdovanotas K. Petravičius parapijos namuose skyrė patalpas, kuriose įrengė N. ir A. Paltinų muziejų bei įrašų studiją, ją pavadino NAPSOUND&KAROLIS. Dovanotoji aparatūra ir Nelly koncertinis mikrofonas tarytum atgijo ir tęsia savo koncertinę misiją.

Leidyboje talkina bičiuliai
Visas šias progas vainikuoja šviežiai išleistas K. Petravičiaus dainų rinkinys vinilo plokštelėje „Apkabink“. Joje – 11 dainų, naujai sukurtų, o taip pat įdainuotų anksčiau, tačiau, paties kūrėjo vertinimu, suskambusių visiškai kitaip, tarsi leisdamos patirti praeitų dienų džiaugsmą. Nes į jas įdėtas ne vien kunigo pašaukimas kurti muziką ir dainuoti, bet ir draugų, bičiulių rūpestis, jų širdžių šiluma ir apsauga.
„Visa mano muzika yra palydima draugų, kurie talkina neatlygintinai. Įrašyti ir išleisti dainų rinkinius, vaizdo klipus, juolab – vinilinę plokštelę, yra gana brangu, pats tuo pasirūpinti negalėčiau. Todėl esu labai dėkingas bičiuliams, kurie padeda man skleistis: vaizdo klipų „Gerumas“, „Dar pabūk“, „Mama, apkabink“, „Tėviškės sodai“ režisierei Ingai Tamulevičienei, garso režisieriui Jonui Matevičiui, operatoriui ir nuotraukų autoriui Mariui Šapranauskui. Kūryboje mane palaiko vaikystės draugas, o taip pat N. ir A. Paltinų muziejaus ir studijos Vydmantuose bendraautorius kunigas Kęstutis Timofejevas“, – kalbėjo Vydmantų klebonas.
Muzika – tarsi ramybės uostas
Ligi šiol K. Petravičius CD formatu išleido dainų rinkinius: 2011 m. – „Į pažadėtas dienas“, 2017 m. – „Išeina laikas“, 2023 m. –„Gerumas“, šis rinkinys pasirodė taip pat ir USB formatu.
„Man labai norėjosi ir vinilo, kuris skamba tarsi ir naujoviškai, bet išvien ir sugrąžina į praeitį. Man šis vinilas yra labai brangus, jis – išjaustas ir širdyje išnešiotas kūrinys“, – atviravo kūrėjas. Ir sakė, kad šią plokštelę kaip apkabinimą per šventę dovanosiantis visiems savo bičiuliams ir geradariams. Vėliau norintys už auką ją galės įsigyti bažnyčioje. Plokštelės tiražas – 500 vienetų.
Kuriantis ir dainuojantis kunigas mano, kad muzikavimas nėra jo asmeninis nuopelnas: muzika į jį ateina per maldą – ji diktuojama iš aukštybių ir jam yra tarsi ramybės uostas. Pusiau juokais kunigas Karolis prisiminė vieną epizodą, kai režisierei I. Tamulevičienei Rumšiškėse filmuojant klipą „Tėviškės sodai“, tvyrojo didelis karštis, kolegas puolė akliai, o jam – nieko: „Nei prakaitas pylė, nei uodai kando. Nors šiaip jau, – ironizavo jis, – jeigu 100 m atstumu yra bent vienas uodas, jis būtinai kandžios mane.“
Muzika visuomet eina šalia Karolio kunigiškos tarnystės. Ji jam ir padeda prabilti į žmonių širdis, ir – psichologinė erdvė, kurioje nurimsta jo paties širdis. Kaip malda, padedanti sugrįžti į save po dienos rūpesčių, kurių jam, kaip naujos bažnyčios statytojui, tenka su kaupu.
Statybai – lėšos ir iš muzikos
Paklaustas, kaipgi stiebiasi naujoji Vydmantų bažnyčia, iš tolo savo forma primenanti maldai sudėtas kunigo rankas, atsakė, kad vyksmas sukasi užburtame rate: užtrunka dokumentų derinimas, tai pinigų nėra, tai medžiagos jų belaukiant pabrangsta, galop nėra aukštos kvalifikacijos meistrų, gebančių atlikti sudėtingus darbus. Dabar prioritetas – išvien bokšto ir fasadinio įėjimo tvarkyba.
Tačiau žmonių meilės aplink kleboną ir statomą šventovę yra labai daug: žmonės aukoja ir patys stato bažnyčią. „Vienas žmogus jau 6-erius metus kas mėnesį aukoja po 50 Eur. Vydmantiškiai laukia savos šventovės ir remia, kas ir kaip gali. Statome etapais: sukaupiame tam tikrą sumą pinigų ir vėl ją investuojame. Visos aukos ir dovanos, taip pat ir iš muzikos, mano asmeninės lėšos, draugų parama skiriama bažnyčios statybai“, – atviravo K. Petravičius.
Jis tikino, per du brandžius savo kūrybos dešimtmečius jau sukūręs nemažai dainų ir giesmių – ne visoms lemta gyventi apčiuopiamuose diskuose ar plokštelėje, tačiau tai nėra pabaiga: „Aš dar dainuosiu“, – žinomos „Hiperbolės“ dainos žodžiais, skardžiai nusikvatodamas, patikino charizmatiškasis kunigas.






