Natūrali šviesa – naudinga
Gydytoja oftalmologė Rūta Kačanauskienė tikino, kad saulės visiškai vengti nereikia – priešingai, natūrali dienos šviesa yra labai svarbi mūsų sveikatai. Tačiau mėgautis ja reikėtų atsakingai.
Pasak gydytojos, buvimas lauke dienos metu turi akivaizdžių pranašumų, ypač vaikams. „Natūrali dienos šviesa yra puiki priemonė vaikų ir paauglių trumparegystės prevencijai. Vis dėlto kartu būtina pasirūpinti apsauga nuo žalingų ultravioletinių spindulių“, – akcentavo R. Kačanauskienė.
Ilgainiui UV spinduliai gali pažeisti tiek akies paviršių, tiek gilesnes jos struktūras. Ant akies baltymo gali susiformuoti pingvekulos – gelsvi dariniai, dažnai siejami su ilgalaikiu saulės poveikiu. Be to, ultravioletiniai spinduliai spartina kataraktos vystymąsi ir gali prisidėti prie amžinės geltonosios dėmės degeneracijos atsiradimo.
Nors dažniausiai kalbama apie ilgalaikę žalą, pasitaiko ir ūmių pažeidimų. „UV spinduliai gali pažeisti ragenos paviršių – tuomet akys tampa itin jautrios šviesai, ima lietis vaizdas. Laimei, tokie pažeidimai dažniausiai nepalieka ilgalaikių pasekmių“, – paaiškino oftalmologė.
Net jei saulė atrodo ne itin ryški, žiūrėti į ją tiesiogiai nereikėtų. „Gali būti ūmus ir ilgalaikės lėtinis susirgimas. Ūmiai gali atsirasti saulės sukelta retinopatija, kuomet tinklainės centrinėje dalyje atsiranda pakitimų, pagrindinis simptomas – matymo pablogėjimas. Toks sutrikimas iš dalies ar visiškai atsistato per pusę metų. Saulės spinduliai taip pat gali palaipsniui daryti nepastebimą žalą tinklainei ir turėti įtakos kitai tinklainės ligai, kuri pasireiškia matymo sutrikimu, tai – geltonosios dėmės degeneracija“, – sakė gydytoja.
Vien saulės akinių ne visada pakanka
Daugelis mano, kad pavojingiausia būti kaitrioje saulėje vidurdienį. Tačiau gydytoja primena, kad ultravioletiniai spinduliai akis pasiekia ne tik tiesiogiai. „UV spinduliai puikiai atsispindi nuo vandens paviršiaus, todėl prie ežero ar jūros akys gauna papildomą jų dozę. Dar stipresnis poveikis juntamas kalnuose“, – atkreipė dėmesį R. Kačanauskienė.
Būtent todėl papildomos apsaugos reikėtų ne tik paplūdimyje, bet ir plaukiojant, buriuojant, slidinėjant ar leidžiant laiką kalnuose.
Geriausia apsauga – kelių priemonių derinys. „Saulės akinius verta rinktis pagal veido formą, kad jie kuo geriau pridengtų akis. Jeigu pasirenkami mažesni ar madingi akiniai, pro kurių šonus patenka daug šviesos, juos verta derinti su plačiabryle skrybėle“, – rekomendavo gydytoja.
Ji priminė, kad nuo saulės svarbu saugoti ne tik akis, bet ir galvą, todėl efektyviausia yra kombinuota apsauga – akiniai, galvos apdangalas ir, kai įmanoma, pavėsis.
Renkantis akinius nereikėtų vadovautis vien jų išvaizda ar kaina. „Žymėjimas UV400 reiškia, kad akiniai beveik 100 procentų apsaugo akis nuo ultravioletinių spindulių, kurių bangos ilgis siekia iki 400 nanometrų. Rekomenduočiau rinktis būtent tokius akinius“, – įvardino oftalmologė.
Svarbus ir CE ženklinimas – jis rodo, kad gaminys atitinka Europos Sąjungos saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
Pasak gydytojos, vien tamsūs lęšiai dar nereiškia apsaugos. „Mūsų akis natūraliai saugo antakiai, blakstienos ir susiaurėjęs vyzdys. Užsidėjus tamsius akinius be UV filtro vyzdys išsiplečia, todėl į akies vidų patenka dar daugiau ultravioletinių spindulių negu akinių visai nenešiojant“, – perspėjo R. Kačanauskienė.
Todėl svarbiausia ne lęšių spalva, o jų gebėjimas sulaikyti ultravioletinius spindulius.
Nors dažniau kalbama apie vaikus, senjorus ar žmones, sergančius akių ligomis, gydytoja įsitikinusi, kad saugotis turėtų visi. „Norėčiau paskatinti saugoti akis nuo saulės visus – nuo 0 iki 101 metų“, – šypsojosi ji.
Moksliniai tyrimai aiškiai rodo, kad ultravioletiniai spinduliai didina įvairių akių ligų riziką, todėl tikėtis, kad akys prie jų tiesiog „pripras“, nėra pagrindo.
Vasarą akims pavojų kelia ne tik saulė
Šiltuoju metų laiku akių gydytojai dažniau susiduria ne tik su UV sukeltomis problemomis. „Pastebiu daugiau alerginių akių susirgimų po maudynių baseinuose ar atviruose vandens telkiniuose. Taip pat padaugėja traumų – į akis patenka smėlio, svetimkūnių, jų daugiau dėl darbų lauke ar stipraus vėjo“, – paaiškino gydytoja.
Tokiais atvejais ji rekomendavo naudoti drėkinamuosius akių lašus ir kreiptis į gydymo įstaigą akių gydytojo konsultacijai.
„Kiekviena situacija labai individuali, tačiau visais atvejais, kai atsiranda regėjimo sutrikimų ar jie kelia nerimą, patarčiau kuo greičiau kreiptis į akių gydytoją“, – akcentavo R. Kačanauskienė.
