„Pasakysiu atvirai – nesitikėjau, kad parašysiu šią knygą. Nė nežinojau, nuo ko ją pradėti – istorija tokia senovinė, daugiau kaip 1 tūkst. metų atgal, ir dabar atgyjanti pasitelkus archeologiją ir šios srities profesionalams įdedant daugybę pastangų“, – kalbėjo O. Norvilaitė, kurios pastebėjimu, istoriniuose šaltiniuose apie kuršius esama tik nuotrupų, antra, – tas užuominas rašė priešiškos jėgos, tokios, kaip Kryžiuočių ordinas, Danijos valdovų metraštininkai. Menininkės požiūriu, tiksliai nieko nežinoma, nes ir Palangos gimtadienio data – jau nebe 1253-ieji, bet nukelta į 854-uosius – net 400 metų atgal…
Pasitikėdama savo kūrybine nuojauta, O. Norvilaitė pradėjo nuo mitologijos, padavimų, po to gimė paveikslų ciklas, dar vėliau – pasaulėjautos užuominos, bandymas įsijausti ir suprasti, kaip tolimoje senovėje galėjo gyventi ir mąstyti žmonės – pajūrio krašto gyventojai.
Viena O. Norvilaitės novelių „Apie kuršių kraštą ir archeologiją“ diplomu ir medaliu buvo nominuota „Pavasario Lygiadienio giesmės“ konkurse, kurį rengia Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga. „Tuo metu knyga dar net nebuvo įpusėjusi, bet ilgėjančios dienos ir pasivaikščiojimai po Kartenos, Imbarės, Senosios Įpilties,
Naglio piliakalnius, Birutės kalną, Skuodo, Telšių Žemaičių Alkos, Palangos gintaro, Kretingos muziejus, diskusijos su istorikais, archeologais ir net žvejais „sulipdė“ mano būsimo kūrinio bruožus, sugulusius į 120 puslapių apimties knygą“, – paaiškino jos autorė.
Knygoje-albume „Senasis Kuršas – naujos spalvos“, pasitelkdama prozą, autorė pateikia mitų interpretacijas, o per poeziją atskleidžia spontaniškas emocijas, istorines ir filosofines įžvalgas, pamąstymus, kas ir kaip galėjo tada būti, vykti.
Kūrybai autorė nuosekliai paskyrė pusmetį, nors idėja buvo gimusi gerokai anksčiau, kai juodraštyje praėjusių metų rudenį, o po to ir Naujųjų metų nakties fejerverkų fone prie Palangos tilto ji pažadėjo sau ir jūrai: „Kas bus – tas, bet parašysiu ! Šis, kuršių, kraštas ir kitados gyvenusi gentis verti būti paminėti, aprašyti, nupiešti, nutapyti!“
O. Norvilaitė prisipažino bijanti, kad gaus pylos nuo kritikų ir istorikų, jog lindo į tokius gilius istorinius klodus. „Bet ta rizika – tikras adrenalinas!“ – geros nuotaikos nestokojo naujo leidinio autorė.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
